Bendravimo įgūdžiai

 

	This Project has been funded with support from the European Commission.  This communication reflects the views only of the author, and the Commission can not be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

 

2 Skyrius	Temos	Trukmė
Bendravimo įgūdžiai	Informacijos, pateiktos įvairiomis formomis, skaitymas ir supratimas;	3 val.
	Kalbėkite taip, kad kiti klausytų ir suprastų;
	Klausykitės ir klauskite, kad suprastumėte ir gerbtumėte kitų žmonių požiūrius;

 

Skaitymo įgūdžiai yra labai svarbūs dėl daugelio priežasčių: tai galingas įrankis bendravime su kitais žmonėmis, o taip pat ir informacijos šaltinis bei malonumas...

Kai kas nors skaito, jo tikslas nėra perskaityti kiekvieną žodį ir peržiūrėti kiekvieną paveikslėlį taip greitai, kaip tik įmanoma. Pagrindinis tikslas – kuo veiksmingiau rasti ir suprasti naudingą informaciją bei idėjas. Kai skaitote, jūsų pasąmonė tampa jūsų radaru, kuris padeda orientuotis tekste ir susikoncentruoti ties tuo, kas jums įdomu ir naudinga.

 

Štai keturi skaitymo įgūdžių tipai, vartojami kiekvienoje kalboje:
1. Paviršutiniškas skaitymas – naudojamas, kai norima suvokti esmę ar pagrindinę idėją. Perbėkite tekstą akimis, atkreipdami dėmesį  į svarbią informaciją. Skaitant paviršutiniškai nėra svarbu suprasti kiekvieną žodį. Pavyzdžiai – laikraštis (greita dienos įvykių peržvalga); žurnalai (greita peržvalga, siekiant atsirinkti kokius straipsnius norėsime perskaityti). Šią skaitymo techniką naudojame norėdami telefonų knygoje surasti kokį nors vardą: akimis greitai bėgame puslapiu, stabtelėdami ties mus dominančia informacija.
2. Skenavimas – naudojamas norint rasti konkrečią informaciją. Perbėkite akimis tekstą  ieškodami specifinės jums reikiamos informacijos. Jei pastebite žodžius ar frazes, kurių nesuprantate, nesijaudinkite. Pavyzdžiai: laikraščio skyrelis „TV programa“, traukinio / lėktuvo grafikas. 
3. Išplėstinis skaitymas – naudojamas malonumui ir bendram supratimui. Išplėstiniu skaitymu siekiama bendro supratimo apie subjektą, o taip pat šiai skaitymo rūšiai priskiriama ilgesni tekstai, skaitomi savo malonumui ar vadovėliai bei kita mokomoji medžiaga. Panaudokite išplėstinio skaitymo įgūdį, kad pagilintumėte savo žinias apie konkretų dalyką. Išplėstinio skaitymo pavyzdžiai: romanas, kurį skaitote prieš miegą, jus dominantys žurnalo straipsniai, vadovėlis.  
4. Intensyvus skaitymas – išsamus skaitymas detaliam supratimui. Intensyvus skaitymas yra naudojamas trumpiems tekstams, siekiant išrinkti specifinę informaciją. Svarbus tikslus detalių skaitymas, kiekvieno žodžio, pateikiamo fakto supratimas. Naudokite intensyvaus skaitymo įgūdį norėdami konkrečioje situacijoje suprasti detales. Pavyzdžiai: darbo sutarties ar kitų svarbių dokumentų skaitymas.
Jei skaitydami vadovėlius ar kitą mokomąją medžiagą jūs siekiate įgyti žinių, nepamirškite, kad turite tai daryti aktyviai įsitraukdami į skaitymą. Jei skaitysite pasyviai, kaip skaitėte atostogų metu romaną, tai bus tik laiko švaistymas. Jūs turite daug ko išmokti. Taigi, skaitydami lavinkite savo protą.
Norėdami skaityti aktyviai, pradžioje susipažinkite su informacija, ties kuo jums reikia susikoncentruoti ir kokius tikslus turite išsikelti:

• Perskaitykite pavadinimą, kuris padės susipažinti su aprašomu dalyku
• Perskaitykite įvadą ar santrauką, kad susipažintumėte su autoriaus mintimis ir svarbiausiais aspektais
• Atkreipkite dėmesį į pajuodintą šriftą, kad matytumėte kokia struktūra yra išdėstyta
• Atkreipkite dėmesį į visas lenteles, grafikus ar pan. Jie pateikti tikslingai

Atkreipkite dėmesį į skaitymo priemones – pasvirąjį šriftą, pajuodinimus, skyriaus pabaigoje pateikiamus klausimus. Visa tai yra tam, kad galėtumėte lengviau suprasti ir įsiminti. 

Štai keletas aktyvaus skaitymo būdų:
1. Pasibraukimas ir paryškinimas.
Skaitydami išsirinkite tas vietas, kurios jums atrodo svarbiausios. Tai darykite tik ant savo teksto kopijų ar atšviestų lapų, jokiu būdu ne ant skolintų knygų. Jei mokantis turite vizualinę atmintį, pravartu naudoti įvairias spalvas skirtingiems dalykams paryškinti.

2. Užsirašykite pagrindinius žodžius.

Skaitydami fiksuokite pagrindinius dalykus. Naudokite vieną ar du reikšminius žodžius kiekvienam dalykui. Jei nenorite žymėti ant teksto, turėkite atskirus užrašus, kuriuos naudosite skaitydami.

3. Užsirašykite klausimus.

Prieš pradedant skaityti straipsnį, skyrių ar visą knygą, pasižymėkite klausimus, į kuriuos norite gauti atsakymus. Skaitydami pasižymėkite ir autoriaus keliamus klausimus.

Stenkitės susikaupti ir susikoncentruoti. Jūsų protas įsitraukia į mokymąsi kai aktyviai ieškote atsakymų į klausimus.

4. Apibendrinkite ir apžvelkite.

Perskaitę teksto pastraipą stabtelėkite. Tada:

• Persakykite savais žodžiais tai, ką perskaitėte;
• Peržvelkite tekstą ir pasitikrinkite su savo santrauka, jei kažką praleidote - papildykite.

 

 Žodžių grupių skaitymas vienu žvilgtelėjimu
Pasirodo, mūsų akys gali priimti informaciją tik tuomet, kai stabteli. Tai, kas atrodo kaip nenutrūkstamas judėjimas, iš tikrųjų yra judesys-sustojimas-skaitymas-judėjimas-sustojimas ir t.t. Galite lengvai tai išbandyti su kolega, sėdėdami vienas priešais kitą, laikydami rankose knygą kitam stebint kaip skaitant juda akys. Tikslas yra sumažinti stabtelėjimų skaičių, padidinant kiekvieno sustojimo metu matomų žodžių kiekį taip, kaip parodyta žemiau esančiuose paveikslėliuose.  

Trys akių judėjimo būdai.

 

Asmuo, kuris naudoja pirmąjį akių judėjimo būdą, iš tiesų žiūri į kiekvieną žodį (vieną žodį vienu kartu). Asmuo, kuris naudoja antrąjį akių judėjimo būdą, irgi žiūri į kiekvieną žodį, tačiau jis tai daro grupuodamas žodžius į grupeles. Asmuo, kuris naudoja trečiąjį akių judėjimo būdą, „pastebi“ tik keletą pagrindinių žodžių ir skaitydamas žvelgia tiek horizontaliai, tiek vertikaliai vienu metu.
"Bet pirmasis skaitytojas perpras medžiagą žymiai geriau nei trečiasis!" galite pagalvoti. „Galbūt“, bus mano atsakymas. Jei trečiasis skaitytojas iš teisų naudoja visus tris akių judėjimo būdus, atsirinkdamas kuomet sulėtinti, tada jis turi geresnį šansą suprasti jam svarbiausią ir aktualiausią medžiagą.
Sumanus skaitytojas yra tas, kuris naudoja trečią techniką peržvelgti visą tekstą ar skyrių, o po to grįžta atgal ir naudoja pirmųjų dviejų technikų kombinaciją tam, kad geriau įsigilintų jam svarbiausiose vietose.

 

 

 

 

 

1. Tai, kaip mes kalbame, turi milžinišką įtaką mūsų santykiams su kitais žmonėmis.

Išsakykite savo požiūrį kuo įmanoma trumpiau. Kalbaus, neorganizuoto kalbėtojo klausymasis yra varginantis. Ilgi paaiškinimai painioja klausytoją ir tai, ką norite pasakyti praranda konkretumą, svarbą ir poveikį.

 

 

Kalbėjimo įgūdžių tobulinimas – jūsų šansas padėti klausytojui suprasti JŪSŲ požiūrį.

Jei norite, kad kiti žmonės jūsų klausytųsi ir suprastų, ką norite pasakyti, jūsų kalba turėtų būti:

1. glausta ir struktūruota

2. be žargonų

3. jei įmanoma, be kritikuojančių, kaltinančių ar smerkiančių žodžių, kurie gali sukelti klausytojo pasipriešinimą.

 

Atminkite!

Bendravime kūno kalba atlieka labai svarbų vaidmenį. Tai, ką mes parodome savo kūno poza, gestais, veido išraiška, sudaro 55% to, kaip mus supranta kiti. Per kūno kalbą mes nuolatos bendraujame, nesvarbu ar to norime, ar ne!

Bene svarbiausias emocinės informacijos perdavėjas yra veidas. Veidas gali šviesti entuziazmu, energija, pritarimu, išreikšti sumišimą ar nuobodulį, nepasitenkinimą. Perduodant džiaugsmą, liūdesį, pyktį ar sumišimą ypatingai išraiškingos būna akys.

  

Mūsų kūno gestai gali demonstruoti šiltą priėmimą ar šaltą atstūmimą. Pavyzdžiui, kai kas nors mus sutinka sėdinčius tyliai laisvai ant kelių padėtomis rankomis, bus jaučiamas laukimo ir susidomėjimo jausmas. Ant krūtinės sukryžiuotų rankų poza vaizduoja susikaustymą ir nenorėjimą bendrauti. Veiksmas, kuomet susirenkame daiktus ar pagriebiame rankinę signalizuoja apie norą užbaigti pokalbį.

  

 

Atminkite!

KAIP mes ką nors sakome nebūtinai reiškia KĄ mes sakome. Tonas, balso aukštis bei tempas sudaro apie 38% to, KAS yra kažkam sakoma.

Sakinys gali perduoti visiškai skirtingą prasmę priklausomai nuo žodžių pabrėžimo ir balso tono. Pavyzdžiui, sakinys „Aš nesakiau, kad tu kvailas“ turi šešias skirtingas reikšmes, priklausomai nuo to, kurį žodį pabrėžiame.

I didn't say you were stupid.

I didn't say you were stupid.

I didn't say you were stupid.

Atminkite!

Kai mes esame įpykę ar susijaudinę mūsų kalba tampa greitesnė ir balso tonas paaukštėja. Kai nuobodžiaujame ar esame nusiminę, mūsų kalba sulėtėja ir įgauna monotoniškumo.

Kai jaučiamės priversti gintis, mūsų kalba dažnai tampa šiurkšti.
Kai mūsų siunčiama žinia yra prieštaraujanti, klausytojas gali susipainioti. Nepastovumas taip pat gali sukurti pasitikėjimo trūkumą ir pakenkti gerų santykių vystymuisi.
Kai kūno kalba prieštarauja tam, ką mes sakome, kiti žmonės bus linkę tikėti kūno kalba. Įsivaizduokite tokią situaciją: kažkas, piktai žaižaruodamas akimis, suspaudęs žandikaulius plieniniu aukštu balsu jums sako, kad jis nėra piktas. Kuo jūs patikėsite? Tuo, ką matote ar tuo, ką girdite?

Pagrindinis raktas, kaip teisingai suprasti siunčiamą žinią yra klausymasis.
Klausymasis yra girdėjimo ir psichologinio santykio su kalbančiuoju asmeniu derinys. Klausymasis reikalauja daugiau nei žodžių girdėjimo. Tai reikalauja noro suprasti kitą žmogų, pagarbaus ir priimančio požiūrio bei troškimo įsijausti į kito žmogaus situaciją, pažvelgti per jo perspektyvą.
Klausymasis reikalauja didelės koncentracijos ir energijos. Tai reikalauja savo pačių minčių ir planų atidėjimo į šalį, įsijautimo į kito asmens situaciją ir bandymo pažvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis.
Tikras klausymasis reikalauja, kad atidėtumėme savo smerkimus, vertinimus ir pritariamai klausytume, ką kitas žmogus nori mums pasakyti. Be abejonės, klausymasis yra gana sunki užduotis!
Dažnai žmonės nerimauja, kad atidžiai klausydamiesi kito asmens ir nepritardami tam, kas yra sakoma, jie netyčia parodo, jog sutinka su išsakytomis mintimis.

 

Atminkite!

Kad klausymasis: 1. Reikalauja koncentracijos ir energijos 2. Yra ir psichologinis santykis su kalbančiuoju 3. Yra siekis ir troškimas pabandyti pamatyti dalykus iš kito žmogaus perspektyvos 4. Reikalauja, kad mes atidėtumėme smerkimą ir vertinimą

 

Mokymasis būti geru klausytoju yra nelengva užduotis daugeliui žmonių. Tačiau keletas specifinių klausymosi įgūdžių gali būti tikrai išmokstami.

Pagrindiniai klausymosi įgūdžiai:
1. Nukreipti visą dėmesį į klausytoją;
..į tai įeina tinkami kūno judesiai, akių kontaktas, "įsitraukimo poza". Jūsų kūno kalba turi sakyti kalbėtojui: "Tai, ką sakai, yra labai svarbu. Mano tikslas – tave suprasti.".
Mes sukuriame „įsitraukimo pozą“:

• Šiek tiek palinkdami link kalbėtojo;
• Tiesiai žiūrėdami į kalbėtoją;
• Būdami atviroje pozoje – nesukryžiuotomis rankomis ir kojomis;
• Laikydamiesi tinkamo atstumo tarp savęs ir kalbėtojo;
• Judindami savo kūną priklausomai nuo kalbėtojo pasakytų žodžių, pvz., linktelėdami galvą, nustatydami atitinkamą veido išraišką.

  

 

 

Tam, kad suprastumėte, ką iš tiesų kiti žmonės jums sako, jūs turite įgyti supratimą tiek apie nuojautą, tiek apie perduodamos žinios turinį.

Kuomet žmonės patiria stresą, jie yra linkę kurti barjerus bendravime. Tai gali būti:

• Užsipuolimas (kvotimas, kritikavimas, kaltinimas, gėdinimas)
• Moralizavimas, pamokslavimas, patarinėjimas, diagnozavimas
• Galios demonstravimas (įsakinėjimas, gąsdinimas, vadovavimas, nurodinėjimas)
• Rėkimas, atsisakymas kalbėti
• Kūno kalbos barjerai gali būti tokie:
• Žaižaruojančios akys
• Greiti at lėti judesiai
• Sukryžiuotos rankos ar kojos
• Gestai, bylojantys apie susierzinimą
• Spoksojimas į žmones ar akių kontakto vengimas
• Nenustygimas vietoje, „žaidimas“ su įvairiais daiktais

  

All of these examples of barriers thwart communication, mutual understanding, respect, problem solving, and identifying solutions that will meet everyone's needs. They put a serious strain on relationships

Atminkite!

Visi šie barjerų pavyzdžiai trukdo bendravimui, bendram supratimui, pagarbai, problemų sprendimui, atsakymų, kurie atitiktų kiekvieno poreikius, radimui. Jie sukelia rimtą įtampą santykiuose. Efektyvi komunikacija yra dvipusė. Turi būti aktyvus kalbėtojas ir aktyvus klausytojas.

 

1. Trys vyrai buvo sulaikyti policijos už važiavimą traukiniu be bilietų.
Taip
Ne
Nėra tekste
2. Rytinėje Putney stotyje užtvaros daugiausiai naudojamos tam, kad būtų išvengiama nusikaltimų.
Taip
Ne
Nėra tekste
3. Senyva dama buvo užpulta ir sužeista prie geležinkelio stoties Londone.
Taip
Ne
Nėra tekste
4. Geležinkelio darbuotojai neleido persekiotojams paskambinti telefonu policijai.
Taip
Ne
Nėra tekste
5.  Terry Tailor prisipažino, kad ir anksčiau yra apiplėšęs moterį.
Taip
Ne
Nėra tekste

 

1. Kuris iš išvardintų įvykių įvyko pirmiausia?
A. buvo sugalvotas futbolas
B. buvo pradėtas Pasaulio čempionatas
C. buvo pradėtos organizuoti futbolo žaidynės

2. Pelé yra žymus
A. futbolo žaidėjas
B. krepšinio treneris
C. krepšinio žaidėjas

3. Perskaitykite sakinį iš pateiktos istorijos.
Su savo greitu kojų darbu, akinančiu greičiu, Pelé daugelį metų žaidė Brazilijoje ir po to -  Niujorke.
Ką reiškia žodis akinantis?
A. nuostabus
B. smagus
C. smarkiai apšviečiantis

 

 

 

____ Stengiuosi atidžiai klausytis, net jeigu kalbama man neįdomia tema.
____ Esu atviras požiūriams, kurie skiriasi nuo mano požiūrio.
____ Klausydamasis palaikau akių kontaktą.
____ Stengiuosi išvengti gynybos, kai kalbėtojas išlieja negatyvias emocijas.
____ Po kalbėtojo žodžiais stengiuosi įžvelgti slypinčias emocijas.
____ Aš gebu numatyti kaip reaguos kitas asmuo, kai aš kalbėsiu.
____ Aš užsirašinėju, kai būtina prisiminti tai, ką išgirdau.
____ Aš klausausi be teisimo ar kritikos.   
____ Išlieku susikaupęs netgi tada, kai girdžiu dalykus, su kuriais nesutinku ar kurių nenoriu girdėti.
____ Neleidžiu sau išsiblaškyti, kai įsitraukiu į klausymąsi.
____ Aš nevengiu sudėtingų situacijų.
____ Aš galiu ignoruoti kalbėtojo manieringumą ir pasirodymą.
____ Vengiu šuolio prie išvadų kai klausausi.
____ Aš visą laiką ko nors išmokstu, net ir menko dalyko, iš kiekvieno sutikto žmogaus.
____ Klausydamasis stengiuosi nesuformuoti savo tolesnio atsakymo.
____ Aš klausausi pagrindinių minčių, ne tik detalių.
____ Aš žinau savo paties „karštuosius mygtukus“.
____ Aš galvoju ką ketinu pasakyti, kai kalbu.
____ Stengiuosi bendrauti geriausiu įmanomu sėkmei laiku.
____ Klausydamasis visą dėmesį skiriu kalbėtojui, o ne sau.
____ Klausydamasis stengiuosi įsijausti į kito asmens situaciją.
____ Aš apgalvoju, kuri bendravimo forma tinka geriausiai: el. laiškas, skambutis telefonu, „akis į akį“ ir pan.
____ Esu linkęs klausytis daugiau, nei tik tai, ką noriu išgirsti.
____ Aš galiu atsispirti svajoti, kai manęs visiškai nedomina pašnekovas.

____ Aš galiu lengvai perfrazuoti savo žodžiais tai, ką išgirdau.

 

 

 

Atsakymai į 2-ojo skyriaus klausimus ir pratimus

 

1 Pratimas

1. Ne
2. Ne
3. Nėra tekste
4. Taip
5. Taip

2 Pratimas

1. A
2. B
3. C

4 Pratimas

Taškai  
75-100 = Esate idealus klausytojas ir pašnekovas. Taip ir toliau.
50-74 = Stengiatės būti geras klausytojas, tačiau jau laikas atnaujinti įgūdžius.
25-49 = Klausymasis nėra jūsų stiprioji pusė. Atkreipkite į tai dėmesį.