Key Competencies Kit
for Facing Lifelong Learning
 |
This Project has been funded with support from the European Commission. This communication reflects the views only of the author, and the Commission can not be held responsible for any use which may be made of the information contained therein. |
 |
Apibūdinti aktyvaus klausymosi svarbą bendravimo proceso vystyme.
Atskirti sąvokas „klausytis“ ir „girdėti“.
Atpažinti skirtingus klausymosi lygius, kuriuos naudojame savo kasdieniniame gyvenime.
Paaiškinti frazės “aktyvus klausymasis” reikšmę.
Analizuoti savo pačių aktyvų klausymąsi.
Atpažinti detales, kurios palaiko aktyvų klausymąsi.
Pritaikyti aktyvaus klausymosi metodikas, kurios palaiko bendravimo procesą.
Jeigu pamąstytumėme, kokie yra mūsų bendravimo įpročiai, pastebėtumėme, kad neretai padarome neteisingas išvadas, labiau kreipiame dėmesį į tai, ką patys sakome, o ne į tai, ką mums sako kiti žmonės, esame išsiblaškę galvodami apie kitus dalykus ar nesuteikiame savo pašnekovui grįžtamojo ryšio…
Dauguma tokių bendravimo problemų kyla dėl mūsų klausymosi įpročių. Mes esame linkę manyti, jog dviejų ausų turėjimas jau reiškia, jog mes galime klausytis. Tokia idėja yra tokia pat absurdiška, kaip ir manymas, jog turėdami porą akių mes jau mokame skaityti.
Tikriausiai gerai prisimenate savo vaikystę ir laiką, kuomet mokėtės skaityti ir rašyti. Lygiai taip pat galėtumėte pasakyti, kaip išmokyti vaiką kalbos. Tačiau, ar kada nors gyvenime kas nors yra jus mokę klausytis?
Štai čia susiduriame su prieštaravimu: viena vertus, mes teigiame, jog klausymasis yra labai svarbus bendravimo gebėjimas, o kita vertus, niekas niekada jūsų gyvenime to nemokė.
Klausymosi įgūdžiai bus labai svarbūs tiek jūsų asmeniniame, tiek profesiniame tobulėjime. Taigi, metas pradėti šio gebėjimo lavinimą.
Pirmiausia norime, kad atsakytumėte į tokius klausimus:
Ar manote, kad girdėjimas ir klausymasis yra vienodi veiksmai? Pagrįskite savo atsakymą
Kai jūs su kuo nors bendraujate: skiriate daugiau laiko klausymuisi ar kalbėjimui?
Kaip manote, ką reiškia „aktyvus klausymasis“?
1 Skyriuje buvo rašoma apie tai, kaip žmonės paskirsto laiką bendraudami. Ar prisimenate, kiek procentų tenka klausymuisi?
Kaip jau jums yra žinoma, komunikacija yra toks procesas, kurio metu keletas žmonių tarpusavyje keičiasi informacija. Faktas, kad komunikacijos procese yra keičiamasi informacija reiškia, kad tai yra abipusis procesas su dvikrypčiu grįžtamuoju ryšiu.
Ką turime omenyje, sakydami “grįžtamasis ryšys”?
Įsivaizduokite, kad pasakojate savo pažįstamui apie praleistas vasaros atostogas. Paminite vietas, kurias jūs aplankėte, žmones, kuriuos sutikote...o jis į jus net nepasižiūri, nieko nesako, dar daugiau – ima ir nusisukęs grįžta prie savo darbų. Tikriausiai pamanysite, kad šis žmogus jūsų visiškai nesiklauso ir nustosite kalbėjęs.
Akivaizdu, kad šioje situacijoje mes negalime kalbėti apie jokį komunikacijos procesą, nes nėra grįžtamojo ryšio iš kito asmens.
Kai mes bendraujame, mes turime įsitikinti, kad mūsų pašnekovas mūsų klausosi. Kitaip sakant, mums reikalingas grįžtamasis ryšys arba atsakymai, kurie mums leistų suprasti, jog komunikacijos procesas yra sėkmingai vystomas ir kad mes galime toliau jį tęsti.
Vis dėl to, kartais mes pamirštame atsakyti į pašnekovo žodžius ar kitaip parodyti ženklą, kad iš tiesų jo klausomės. Kartais net galime pamiršti klausytis, o tai įtakoja tinkamą komunikacijos proceso vystymąsi.
Kaip jau jums minėjome, klausymasis yra vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių komunikacijos proceso elementų. Esame linkę labiau kreipti dėmesį į tai, ką sakome, o ne į tai, ką sako kiti, tokiu būdu prarasdami bendravimo esmę - dalijimąsi informacija.
Grįžkime prie minėtosios situacijos:
Ar jūs manytumėte, kad pašnekovas jūsų klausosi?
Kaip manytumėte - ar jis jus girdi?
Sąvokos “girdėjimas” ir “kalusymasis” reiškia du skirtingus dalykus:
|
 |
Tam, kad galėtume klausytis, reikia išgirsti. Tačiau tai, kad mes girdime nereiškia, kad mes klausomės. |
Galime sakyti, kad klausymasis – tai žingsnis į priekį: mes išgirdome garsus, kuriuos siuntė pašnekovas, tačiau dar daugiau – mes juos interpretuojame, vystome ir priskiriame jiems reikšmes.
Jei apmąstysite pateiktuosius pavyzdžius iš savo gyvenimo, pastebėsite, kad dažniausiai mes pradedame „klausytis“, tačiau, besitęsiant bendravimui, imame ir tarsi perjungiame šį veiksmą į „girdėjimą“. Priklausomai nuo bendravimo proceso aplinkybių, galima išskirti keletą klausymosi lygių.
Pažvelkite į lentelę:
Klausymosi lygių termometras |
|
|
Aktyvus klausymasis: klausausi, kreipdamas dėmesį į verbalinius ir neverbalinius elementus. |
Verbalinis klausymasis: klausausi kreipdamas dėmesį į žodžius, bet nepasikliauju neverbaliniais elementais. |
|
Rungtyniaujantis klausymasis: klausausi, tačiau vis įsiterpiu, esu labiau suinteresuotas kalbėti. |
|
Padrikas klausymasis: atrodo, kad aš klausausi, tačiau iš tiesų, komunikacijos procese dalyvauja tik mano kūnas. |
|
Girdėjimas: garsai pasiekia mano ausis, bet aš jų neinterpretuoju. |
|
Kaip tikriausiai pastebėjote, jūsų klausymosi lygis skiriasi priklausomai nuo aplinkybių: nuo diskusijos objekto, santykių su pašnekovu, aplinkos, nuotaikos ir t.t.
Kaip matome, yra keletas klausymosi lygių, kurie, priklausomai nuo esančios situacijos, gali keistis. Lygiai gali keistis netgi toje pačioje situacijoje, priklausomai nuo konkretaus momento. Galime išskirti:
|
| |
Aktyvus klausymasis leidžia mums aktyviai įsitraukti į komunikacijos procesą ir prisidėti prie jo sėkmingo vystymo. Šiame klausymosi tipe veikia jau mūsų minėtas „grįžtamasis ryšys“. |
Pristatydami šį skyrių jūsų klausėme, kaip jūs suprantate sąvoką “aktyvus klausymasis”.
 |
Jau sužinojote, kad klausymasis reiškia supratimą ir interpretavimą to, ką išgirstame. Kaip manote, ką tai galėtų reikšti, jeigu prie šios sąvokos pridėtume būdvardį „aktyvus“? |
Remiantis išvardintais dalykais, pabandykite pasakyti aktyvaus klausymosi apibrėžimą
Pasitikrinkite, ar jūsų apibrėžimas yra panašus į čia pateiktąj
Aktyvus klausymas – toks bendravimo įgūdis, kai klausytojas reiškia iniciatyvą ir dalijasi atsakomybe su kalbančiuoju stengdamasis suvokti pasakytų žodžių turinį ir kalbėtojo jausmus. |
|
Reikalinga… |
Nereikalinga… |
| Būtinos fizinės ir psichologinės pastangos. |
|
|
| Privalomas akių kontaktas. |
|
|
| Turime suteikti „grįžtamąjį ryšį“ kalbančiam asmeniui tam, kad jis žinotų, jog žinią priėmėme. |
|
|
| Mes interpretuojame verbalinę ir neverbalinę informaciją. |
|
|
| Reikalingas dėmesys ir susikaupimas. |
|
|
| Turime kartas nuo karto įsiterpti tarp pašnekovo pasakojimo tam, kad išsiaiškintume kaip jis jaučiasi ar ką galvoja. |
|
|
| Turime įsijausti į kalbančio žmogaus situaciją (empatija). |
|
|
| Reikia išgirsti tik pačius svarbiausius žodžius. |
|
|
| Turime vengti išblaškančių dalykų ar minčių, dėl kurių prarastume dėmesį. |
|
|
Jau sužinojote skirtumą tarp girdėjimo ir klausymosi, taip pat galite išvardinti skirtingus klausymosi lygius ar paaiškinti, ką turime omenyje, kai sakome „aktyvus klausymasis“.
Laikas įvertinti jūsų supratimą apie gebėjimą klausytis. Užpildykite pateiktąjį klausimyną:
|
TAIP |
NE |
Jei aš suprantu, kad kitas žmogus ruošiasi ko nors manęs klausti, aš neužbėgu už akių ir prieš pradėdamas atsakinėti palaukiu, kol jis pabaigs šnekėti. |
|
|
Kai aš atsakinėju į kieno nors klausimą, aš darau tai taip, kaip įsivaizduoju, kad jie jaučiasi.... |
|
|
Manau, kad daugumai žmonių nepatinka, kai juos pertraukinėja kalbančius. |
|
|
Aš bandau sutelkti dėmesį ties tuo, ką ir kaip kitas žmogus man sako. |
|
|
Jei kažkam yra sunku man pasakyti ką nors, aš stengiuosi tam asmeniui padėti išreikšti norimą dalyką... |
|
|
Kol klausausi, sakau tokius žodžius kaip “taip, taip...žinoma”, “aš suprantu…” tam, kad kitas žmogus suprastų, jog įdėmiai jo klausausi... |
|
|
Jeigu aš nesuprantu apie ką kitas žmogus kalba, aš suformuluoju tokius klausimus, kad suprasčiau, ką jis sako. |
|
|
Jeigu bekalbant su kitu asmeniu jums suskamba telefonas, jūs palaukiate kol tas asmuo baigs šnekėti ir tik tada atsiliepiate telefonu. |
|
|
Galiu prisiminti tokias savo pašnekovo detales kaip: akių spalva, veido gestai, dėvimi drabužiai ir t.t. |
|
|
Kalbėdamiesi su kuo nors vengiate „žaisti“ su turimais daiktais, galvoti apie visiškai kitus dalykus ir t.t. |
|
|
Vėliau galėsite įsivertinti savo atsakymus.
| |
Kokį įvertinimą gavote užpildę prieš tai pateiktą klausimyną? Ar manote, kad šis vertinimas realus? Ar galite įsivardinti kokį nors aspektą, kuris, jūsų manymu, galėtų jums padėti išmokti geriau aktyviai klausytis? |
Greičiausiai pateiktasis klausimynas leido jums suprasti, kokius klausymosi įgūdžius jūs turite. Akivaizdu, kad tam tikru laipsniu mes visi turime tiek silpnybių, tiek stiprybių, kuriomis naudojamės aktyviai klausydamiesi.
Perskaitykite pateiktuosius dialogus ir išskirkite tuos pokalbio elementus, kurie sustiprina aktyvų klausymąsi:
|
Psichologinis nusiteikimas – reiškia, kad pasiruošiate išklausyti kitą. |
|
Parodymas, kad klausotės kito žmogaus. Norėdami tai padaryti, naudokite verbalinę komunikaciją (suprantu, o, ir t.t.) ir neverbalinę komunikaciją (akių kontaktą, gestus, kūno pozą ir pan.) |
Tačiau, yra ir kitų elementų, trukdančių aktyviam klausymuisi. Paanalizuokite šiuos dialogus:
|
Dėmesio atitraukimas. Dėmesys pradžioje būna labai aukštas, vėliau ima slopti ir vėl pakyla žinutės pabaigoje. Turime atkreipti dėmesį į savo dėmesio lygį, ypatingai pokalbio viduryje. |
|
Pertraukinėjimas kalbančio asmens. |
|
Smerkimas žmogaus, kuris kalba. |
|
Siūlymas pagalbos užbėgant už akių. |
|
Pašnekovo jausmų nepaisymas. |
|
Pasakoti “mano istoriją”, kai kitas žmogus pasakoja savo istoriją. |
|
Priešgyniauti be perstojo. |
|
Turėti atsakymą į kito žmogaus problemą, dar neišklausius iki galo jo problemos (“Eksperto sindromas”). |
Kaip pastebėjote iš pateiktųjų situacijų, yra labai lengva daryti klaidas kol klausomės. Dėl tokių klaidų bendravimo procesas yra pertraukinėjamas, per anksti užbaigiamas, kyla nesusipratimai ir pan.
| |
Kokias klaidas dažniausiai darote, kai klausotės? Kaip galėtumėte išspręsti šias problemas? |
Grupės nariai turi susiskirstyti į poras. Kiekvienos poros narys turi pasirinkti rolę: Siuntėjas ar Gavėjas.
Visos poros turi suvaidinti tokią situaciją:
Siuntėjas 3 valandą nakties skambina savo draugui (gavėjui) ir prašo kaip įmanoma greičiau susitikti su juo kaimynystėje esančiame bare, kad galėtų pasipasakoti apie rimtą problemą. Siuntėjas turi susigalvoti tą rimtą problemą, dėl kurios skambino gavėjui.
Suvaidinkite tai porose, o likusieji tegul stebi.
Mokytojas kiekvienam gavėjui duoda nurodymus, koks turi būti gavėjo požiūris į siuntėjo aiškinamą problemą. Gavėjas turi laikytis šių nurodymų viso pokalbio bare metu.
Likusieji grupės nariai turi atpažinti tuos elementus gavėjo klausymesi, kurie trukdo komunikacijos procesui viso vaidinimo metu.
| |
Kaip jūs jaučiatės (kaip gavėjas ar siuntėjas) kai jūs nesiklausote ar kai jūsų nesiklausoma? Kaip manote, ar duotoji situacija reikalavo aktyvaus klausymosi? Ar jums kada teko susidurti su panašia situacija? |
Praeitoje dalyje jūs susipažinote su kai kuriais elementais, kurie sustiprina klausymąsi, o taip pat sužinojote ir apie tuos elementus, kurie trukdo klausymuisi. Kaip pastebėjote, aktyvus klausymasis – ne visuomet lengva užduotis.
Dabar pabandysime atrasti keletą būdų, kaip būtų galima palengvinti aktyvų klausymąsi.
|
Aktyvus klausymasis: |
|
Aktyvus klausymasis: |
|
Aktyvus klausymasis: |
|
Aktyvus klausymasis: |
|
Aktyvus klausymasis: |
| |
Ar dažnai naudojatės aktyvaus klausymosi metodais, pateiktais minėtose situacijose? Kokiose situacijose? Kokie metodai jūsų manymų yra naudingiausi siekiant palaikyti bendravimą? |
Aktyviam klausymuisi svarbios metodikos:
|
Mokytojas duos pasiklausyti dalį per radiją transliuojamų naujienų (arba paskaitys dalį naujienų iš laikraščio). Kiekvienas iš jūsų ant lapo popieriaus turite parašyti:
Ar yra kokių nors skirtumų tarp jūsų aprašytų ir tikrų žinių?
|
 |
Pakartokite šią užduotį su kitomis naujienomis. Kiekvienas iš jūsų vėl turite atsakyti į tuos pačius klausimus:
Dabar galite pritaikyti visus jums žinomus aktyvaus klausymosi metodus (parafrazavimą, palaikančių žodžių naudojimas ir t.t…) ir papasakoti naujienas mokytojui.
| |
Ar yra kokių skirtumų tarp jūsų pasakojamų ir tikrų naujienų? Ar yra kokių skirtumų tarp situacijų, kai naudojate aktyvaus klausymosi metodus ir kai jų nenaudojate? |
 |
3-iojo skyriaus užduočių ir pratimų atsakymai |
“Girdėjimo” pavyzdžiai:
Kai mes važiuojame automobiliu ir klausomės radijo: kartais iš tiesų klausomės kas yra sakoma, tačiau labai dažnai mes paprasčiausiai girdime transliuojamus garus, to neįsisąmonindami (ypač tuomet, kai dėmesys yra sutelktas kitai veiklai, kaip ir šiuo atveju).
Kai mes esame konferencijoje, kurioje kalbama apie mums visiškai neįdomius ir neaktualius dalykus, mes pradžioje bandome klausytis, ką sako pranešėjas, tačiau vėliau dažniausiai tiesiog „atsijungiame“ nuo to, kas yra sakoma ir girdime tik paskirus žodžius.
Eidami gatve mes girdime daugybę atskirų garsų (mašinų variklių gaudesį, kalbančius žmones ir t.t…), tačiau tik keletas garsų patraukia mūsų dėmesį taip, kad mes ne tik juos išgirstame, bet ir imame jų klausytis..
“Klausymosi” pavyzdžiai:
Kai skambiname telefonu draugui pasiteirauti, kaip jam sekėsi šiandien pirmą dieną naujame darbe.
Kai kas nors mums paaiškina, kaip nuvykti į kokią nors vietą.
Kai žiūrime filmą: mes klausomės pagrindinių veikėjų pokalbių, tačiau tuo pačiu ir sekame, kaip vystosi visa filmo istorija.
Klausymosi lygiai, kuriuos nustatėte kiekvienai pateiktajai situacijai, priklauso nuo kelių aspektų: aptariamo dalyko, santykių su pašnekovu, aplinkos, nuotaikos ir pan.
Svarbu, kad jūs suprastumėte skirtumus tarp skirtingų klausymosi lygių ir ypač, kaip jie įtakoja komunikacijos proceso vystymąsi.
|
Reikalinga… |
Nereikalinga… |
|
X |
|
|
|
X |
|
X |
|
|
X |
|
|
X |
|
|
|
X |
|
X |
|
|
|
X |
|
X |
|
Tam, kad įsivertintumėte savo klausymosi įgūdžius, turite suskaičiuoti, į kelis teiginius atsakėte teigiamai.
Tarp 10 ir 8 teigiamų atsakymų. Sveikinimai! Jūs esate nuostabus pašnekovas ir aktyvus klausytojas. Jūs turite visus reikiamus klausymosi gebėjimus: gebate įsijausti į kito asmens būseną ir situaciją, interpretuoti gaunamą informaciją, padėti jam/jai jaustis išklausytam/tai ir suprastam/tai. Jūs dažnai naudojate empatiško klausymosi lygį.
Tarp 7 ir 5 teigiamų atsakymų. Pralinksmėkite! Jūs gana dažnai naudojate „aktyvaus klausymosi“ įgūdžius, tačiau kartais atsipalaiduojate ir naudojate kitus klausymosi lygius – verbalinį klausymąsi ar rungtyniaujantį klausymąsi. Mes norime jus paskatinti tobulinti savo aktyvaus klausymosi gebėjimus ir jūs labai lengvai pagerinsite situaciją.
Tarp 4 ir 3 teigiamų atsakymų. Jums reikia tobulėti! Nėra abejonių, kad dažniausiai naudojate padriką klausymąsi. Kitais žodžiais tariant, atrodytų, jog klausotės, tačiau iš tiesų jūsų mintys yra visai kitur. Jums reikia treniruotis, kad pakiltumėte iki aukštesnių klausymosi lygių ir priartėtumėte prie aktyvaus klausymosi.
Tarp 2 ir 0 teigiamų atsakymų. Blogai! Jūs esate blogame kelyje. Jūsų klausymosi stilius išties prasilenkia su komunikacijos procesu. Jūs turite girdėjimo įprotį, tačiau neturėjote reikiamų įgūdžių, kad galėtumėte eiti toliau. Jums reikia kuo greičiau įvertinti šią situaciją ir pradėti tobulinti savo klausymosi įgūdžius.
|
Aktyvus klausymasis: |
|
Aktyvus klausymasis: |
|
Aktyvus klausymasis: |
|
Aktyvus klausymasis: |
|
Aktyvus klausymasis: |
