Bendravimo įgūdžiai I: Kalbėjimas

II SKYRIUS

 

	This Project has been funded with support from the European Commission.  This communication reflects the views only of the author, and the Commission can not be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

 

Pabaigę šį skyrių jūs gebėsite:

Tinkamai pasinaudoti keletu žodinio bendravimo tipų (pokalbiai, pristatymai, prašymai, neigiami atsakymai ir pan.)
Naudoti įvairius kalbos stilius.
Naudoti žodinę komunikaciją tam, kad suprastumėte ar būtumėte suprastas kitų tais atvejais, kai norime perduoti žinutė yra kompleksiška, turinti keletą skirtingų tikslų.
Sakytine kalba mandagiai, atsižvelgiant į kitų nuomones, formuluoti prašymus, neigiamus atsakymus ir nuomones.
Palaikyti kritišką, bet vaisingą dialogą.
Būti savimi pasitikinčiu, kai kalbate prieš auditoriją.

Įvadas į 2 Skyrių

Daugumoje mūsų kasdienio gyvenimo veiklų mums reikalinga sakytinė kalba. Duodant kam nors nurodymus ar instrukcijas, perduodant svarbią žinią, planuojant veiklą, aptariant gandus, teisiant ką nors, siūlant išeitį iš problemos... visose šiose situacijose mums neišvengiamai reikalinga sakytinė kalba (žinoma, nepamirštant ir kitų bendravimo rūšių, kurias aptarėme 1 Skyriuje).
Dar daugiau, mūsų kalbėjimo būdas dažnai nulemia kitų žmonių nuomonę apie tai, kokie mes esame. Taigi, žmonės gali mus apibūdinti kaip protingus, pasipūtusius, gandų nešiotojus, mandagius ir taip toliau.
Kalbėjimo veiksmas yra toks svarbus, kad netgi to patys nepastebėdami, mes suteikiame kitiems informaciją apie savo mintis ir jausmus. Taigi, mūsų žodžiai sklinda kartu su įvairiausiais jausmais – meile, rūpesčiu, pavydu, prieštaravimu, savigaila, pritarimu, t.t.…
Apibendrintai galime pasakyti, kad tai, ką mes sakome, suteikia informaciją apie tai, kas ir kokie mes esame – kaip mes jaučiamės, kuo tikime. Visa tai įtakos mūsų santykius su aplinkui esančiais žmonėmis. Dėl šios priežasties, yra labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip mes bendraujame sakytiniu bendravimo būdu – ar tikrai naudojame tinkamiausius komunikacinius šaltinius.

• Dabar, kai sužinojote apie skirtingus bendravimo būdus, atsakykite į apačioje pateiktus klausimus:
• Kada savo kasdieniniame gyvenime jūs naudojate sakytinę komunikaciją?
• Kaip jums atrodo, ar tai, kaip jūs bendraujate su aplink jus esančiais žmonėmis, daro bendravimą lengvesnį ir paprastesnį?
• Kokiose situacijose būna sunkiausia tinkamai kalbėti?
• Kai kas nors kalba su jumis: kokie veiksniai daro bendravimą lengvesnį?
• Ankstesniame skyriuje minėjome, kaip žmonės paskirsto laiką bendraudami. Ar prisimenate kiek procentų tenka kalbėjimui?

Kaip tinkamai kalbėti

Prisimenate, 1 Skyriuje Sakytinę komunikaciją apibrėžėme kaip komunikacijos tipą, kuomet yra naudojami sakytiniai žodžiai.
Draugas, aiškinantis jums kaip įrašyti ką nors į kompaktinį diską, futbolo rungtynių transliavimas ar dviejų giminaičių pokalbis telefonu – visa tai yra sakytinės komunikacijos pavyzdžiai.
Jei pamąstysite apie bet kurį iš pateiktųjų pavyzdžių, suprasite, kad iš tiesų bendravimas paremtas sakytiniais žodžiais. Vis dėlto... kokios sudedamosios dalys yra naudojamos?
Veikiausiai draugas, aiškinantis kaip įrašyti į kompaktinį diską, ne tik kalba, bet ir rodo rankomis kaip įdėti kompaktinį diską, kad būtų galima jį įrašyti ir pan.
Jei atidžiai klausytume futbolo varžybų transliaciją, pastebėtume, kad bendravimo procesas nėra tolygus ir vienodas. Pavyzdžiui, rungtynių komentatorius pakelia balsą ir ima kalbėti žymiai greičiau tuomet, kai kas nors įmuša įvartį.  
Netgi jei paanalizuotume pokalbį telefonu, pastebėtume keletą papildomų elementų, kurie atsiranda kartu su sakytiniais žodžiais: nustebimas, rankų judesiai ir pan.

Pamąstykite…

Nueikite į šią nuorodą : http://www.youtube.com/watch?v=oxemtMPUof4 Paanalizuokite komunikacijos tarp šių dviejų žmonių procesą.

Pateiktoje nuorodoje matėte, kad bendravimo procesas tarp žurnalisto ir krepšininko remiasi sakytine kalba, tačiau... ar be sakytinės kalbos daugiau nieko nėra?

Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį, kaip stovi šie du žmonės, kaip gestikuliuoja, ką sako jų kūno kalba (ypač vieno iš jų)... visi šie aspektai gerai charakterizuoja tam tikras šio pokalbio ypatybes.

Kokie būdvardžiai geriausiai apibūdintų šį pokalbį? Pasirinkite tinkamiausius iš apačioje pateikto sąrašo:

• Linksmas ar smagus
• Familiarus ar neformalus
• Nuobodus
• Sklandus
• Gluminantis
• Rimtas ar formalus
• Kiti

 

 

Sakytinės komunikacijos komponentai
Balsas Garsas: kintantis, nepastovus Tarimas: Intonacija: Kalbumas: Trukmė	Žvilgsnis: Veido išraiška: Rankų judesiai: Kūno laikysena: Padėtis erdvėje:

 

Sužinoję kokie komunikacijos (bendravimo) elementai įtakoja sakytinės žinutės perdavimą, turite įsidėmėti, kad: Balsas turi pasižymėti: tinkamu garsu, artikuliacija (žodžių tarimu), intonacija (tono pakitimai), kalbumu (žodžių skaičiumi) ir trukme. Žvilgsnis turi būti nukreiptas į žinutės siuntėją ar siuntėjus, vengiant per ilgo spoksojimo į juos. Veido išraiška neturėtų perteikti perdėtų mimikų ar gestų, tačiau gestikuliavimas yra geras būdas sustiprinti perduodamos žinios turinį ir suteikti siuntėjui grįžtamąjį ryšį. Rankų judesiai, taip pat kaip ir veido mimikos ar gestai, neturėtų būti perdėti. Tačiau komunikacijos proceso palaikymui jie taip pat svarbūs. Kūno laikysena (poza) turi būti natūrali, reikėtų vengti perdėtų judesių; turėtų būti nei pernelyg sustingusi, nei per daug dinamiška. Turime nepamiršti, kad mūsų kūno poza niekada neturėtų būti išblaškanti ar suerzinanti. Padėtis erdvėje (fizinis atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo) turi būti pati tinkamiausia pokalbiui palaikyti. Erdvė turi būti palaikomasis pokalbio elementas, o ne pokalbio barjeras.

 

Atminkite, kad…!

Sakytinėje komunikacijoje svarbiausia tai, kad visi procese dalyvaujantys elementai (balsas, žvilgsnis, gestai, kūnas…) turi būti atitinkantys siunčiamą žinią ir palaikantys komunikacijos procesą.

Sužinojome apie sakytinės komunikacijos proceso sudedamąsias dalis, o taip pat išsiaiškinome, kad visos šios dalys turi atitikti siunčiamą žinią ir palaikyti bendravimo procesą.

Pamąstykite…

Turėdami omenyje, kad turime atkreipti dėmesį į komunikacijos elementus: Kokių kitų veiksnių (elementų) turime nepamiršti, kuomet naudojamės sakytine komunikacija? Prisiminkite bet kokį bendravimo procesą savo gyvenime. Kokiais proceso elementais jūs naudojotės siekdamas, kad kitas asmuo teisingai suprastų jūsų siunčiamą žinutę?

 

ŽODINĖS KOMUNIKACIJOS PROCESAS
Situacijos analizė:	Kodėl aš noriu pasakyti tai?
	Kam aš tai sakysiu?
	Ką aš noriu pasakyti?
	Kaip aš tai pasakysiu?
Pasiruošimas bendravimo situacijai:	Žinutės susisteminimas.
	Prieš sakydami žinutę, pagalvokite kokią ją norite perduoti.
	Susidėliokite iš eilės mintis.
Žinutės suformulavimas.	Prisitaikykite prie žinutės gavėjo/-ų (tinkamų žodžių parinkimas).
	Paisykite sakytinės komunikacijos elementų.

Bendravimo stiliai

Kaip jau buvo minėta 1 Skyriuje, mūsų bendravimo būdai skiriasi priklausomai nuo specifinės situacijos, kurioje ir vyksta bendravimas. Tai, kokiu būdu mes bendraujame, priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo pačios žinutės pobūdžio, gavėjo požiūrio, aplinkos sąlygų ir pan.

 

Pamąstykite…

Ar jūs vienodai bendraujate su savo giminaičiu ir su ką tik sutiktu nepažįstamuoju? Ar jūs naudojate tą patį bendravimo stilių norėdami draugui pasakyti, jog laimėjote prizą loterijoje ir tuomet, kai norite užjausti jį dėl artimo giminaičio netekties? Kokiais trimis būdvardžiais jūs apibūdintumėte savo bendravimo stilių?

Kai mes bendraujame, mes nuolat keičiame bendravimo stilių (bendravimo būdą – tai, kaip mes bendraujame). Galima išskirti tris stambiausius bendravimo stilius: agresyvus, suvaržytas, ryžtingas.

Agresyvus stilius: http://www.youtube.com/watch?v=zPkPVxmHmaI&feature=related Paanalizuokite seržanto vaidmenį filme “Tikro metalo švarkas”.	Atrodo, kad šie žmonės nesiklauso vienas kito. Nereiškiami jokie jausmai. Viso pokalbio metu vadovauja tik vienas asmuo. Sakytinė komunikacija nesklandi. Nėra paisoma kitų žmonių nuomonės. Atsiskleidžia lankstus požiūris. Neišreiškiama paties nuomonė. Visi dalyvaujantys išreiškia save ir į kiekvieną yra įsiklausoma. Yra paisoma kiekvieno nuomonės.
Suvaržytas stilius: http://www.youtube.com/watch?v=kGm1VwSnsrs Panagrinėkite veikėjo vyro vaidmenį bendravimo procese, kuris vaizduojamas seriale “Grėjaus anatomija”.
Ryžtingas stilius: http://www.youtube.com/watch?v=xxP9U1KIh7M&feature=related Panagrinėkite TV diktoriaus ir politiko roles šiame interviu.

 

Pamąstykite:

Kaip jūs manote, kuris bendravimo stilius yra priimtinesnis? Su kuriuo bendravimo stiliumi jums tenka dažniausiai susidurti?

 

Mes naudojame skirtingus bendravimo stilius. Bendravimo stiliai gali būti klasifikuojami taip: Agresyvus stilius – nuomonės išreiškiamos tiesiogiai, griežtai, nepaisant kitų žmonių jausmų ir nuomonių. Suvaržytas stilius – nuomonės reiškiamos netiesiogiai; kitų žmonių jausmų ir nuomonių paisoma iš dalies. Ryžtingas stilius -  mintys ir jausmai išreiškiami tiesiogiai, gerbiant kitų žmonių teises.

 

Įsidėmėkite, kad…!

Priklausomai nuo esančių aplinkybių, bendravimo stilius mes nuolat keičiame (agresyvų, suvaržytą ir ryžtingą). Ryžtingas bendravimo stilius palaiko bendravimo procesą, palengviną informacijos perdavimą ir tuo pačiu padeda išvengti konfliktų.

Mokytojas jums duos korteles, ant kurių bus parašytas vienas iš išvardintų bendravimo stilių, kurį turėsite panaudoti šio užsiėmimo metu (agresyvų, suvaržytą ar ryžtingą). Jūs turite pavaizduoti kortelėje esantį bendravimo stilių, o likusieji turės atspėti, kokį stilių jūs vaidinate.
Norėdami pasipraktikuoti su bendravimo stiliais, visi grupės nariai diskutuoja nurodyta tema:
Ką manote apie nesuskaičiuojamą gausybę reklamų, transliuojamų per televiziją, radiją, matomų spaudoje, internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse?
Diskusijai paskirkite 20 minučių. Kiekvienas turi išreikšti savo nuomonę, pagrįsti argumentais, savo idėjomis ir t.t.
Kai baigsis diskusijai skirtas laikas, prisimindami kiekvieno iš grupės narių vartotąjį bendravimo stilių, kartu juos aptarkite.

Pamąstykite…

Ar jautėtės gerai, turėdami vaizduoti nurodytąjį bendravimo stilių? Ar jūs paprastai naudojate šį bendravimo stilių savo kasdieniniame gyvenime? Išvardinkite du žmones, kurie, jūsų manymu tinkamu būdu dalyvavo diskusijoje. Kokį bendravimo stilių naudojo šie žmonės?

Pokalbis

Be abejonės, dažnai leidžiate laiką smagiai kalbėdamiesi su savo draugais, giminėmis, artimaisiais, pažįstamais ir pan. Pasinaudojant pokalbiu mes išreiškiame savo mintis, jausmus, išsakome savo pageidavimus...
Pokalbis yra vienas iš dažniausiai vartojamų bendravimo būdų. Nepaisant to, kad pokalbis yra spontaniškas ir naudojamas kasdien, mes anaiptol ne visuomet jį rutuliojame tinkamu būdu.

Pokalbis yra sakytinės komunikacijos veikla, kurios metu keletas žmonių, pasikeisdami siuntėjo ir gavėjo rolėmis, aptaria vienas kito išsakytus pareiškimus.

Žemiau pateikiame keletą pokalbio principų. Sugrupuokite priešingus teiginius, o vėliau pasirinkite tuos variantus, kurie jūsų manymu yra tinkamesni palaikyti bendravimo procesą:

Pokalbis vystomas teisingai, jei...
Kiekvienas dalyvaujantysis yra į jį įtrauktas.	Tik vienas žmogus iš visų dalyvaujančiųjų yra įsitraukęs į pokalbį.
Kiekvienas aiškiai išsako, ką galvoja.	Tik vienas žmogus sako, ką jis galvoja ir bando būti pranašesniu už kitus.
Kiekvienas, kai tik yra įmanoma, turi konfrontuoti su kitais.	Kiekvienas turi bendradarbiauti su visais ir suteikti reikiamą informaciją.
Pokalbiu perteikiama informacija turi būti paini ir ne visai teisinga.	Pokalbiu perteikiama informacija turi būti aiški ir teisinga.

 

Jei apmąstėte pateiktąsias tinkamo pokalbio charakteristikas, tikriausiai supratote, kad sklandžiam pokalbiui reikia: Kad kiekvienas, dalyvaujantis pokalbyje, turi būti aktyviai įsitraukęs: priimti ir pats siųsti informaciją, susijusią su pokalbio tema. Kad kiekvienas turi teisę išreikšti aiškią savo nuomonę.   Kad visi turi aktyviai dirbti kartu. Kad perduodama informacija būtų patikima ir aiškiai išreikšta.

 

 

Jei panagrinėtumėte savo atsakymus, pamatytumėte, jog kalbėjimas yra procesas, susidedantis: Pokalbio pradžia. Supažindinimas ir aptariamo dalyko pristatymas. Vystymas ir apsikeitimas nuomonėmis. Pabaiga ir atsisveikinimas.

 

Kalbėjimas viešai

Jei atliktume tyrimą apie didžiausias žmonių turimas baimes, kalbėjimas viešai neabejotinai būtų viena iš jų.
Tik nedaugeliui iš mūsų reikės kada nors kalbėti milijonų žmonių auditorijai, kaip tenka daryti televizijos laidų vedėjams, diktoriams. Tačiau per visą savo gyvenimą, greičiau ar vėliau, vis tiek teks kreiptis į didesnę žmonių grupelę. Jei jums jau teko susidurti su tokia situacija, tikriausiai žinote, kad tai padaryti anaiptol nėra lengva: mus kamuoja baimė atrodyti kvailai, sulaukti kritikos, būti išjuoktiems, jausti gėdą ir pan.

Spustelėję ant pateiktosios nuorodos jūs išvysite momentą, kai aktorė Penélope Cruz gauna Akademijos apdovanojimą už geriausią antraplanį vaidmenį (2009): http://www.youtube.com/watch?v=g23xJTG5dMM   Panagrinėkite verbalinės ir neverbalinės komunikacijos elementus, su kuriais jau esate susipažinę. Atsakykite į pateiktuosius klausimus: Kaip manote, kodėl Penélope Cruz tam tikrais momentais kalba užsikirtinėdama? Kaip manote, kokia jos balso garso pasikeitimo priežastis? Kodėl ji kalba taip greitai? Į ką ji žiūri?

Kaip pastebėjote, visų komunikacijos elementų (tiek verbalinės, tiek neverbalinės) svarba išauga tuomet, kai kalbame auditorijai.
Jeigu panagrinėtumėme kalbančios viešai Penélope Cruz komunikacijos elementus, mes galėtume suprasti, kokius jausmus ji išgyvena tuo konkrečiu momentu.

Kalbėdami viešai turime ypač atkreipti dėmesį į tokius aspektus: balsą (aukštis, garsas, tartis…), veido išraišką, žvilgsnį, aptariamą dalyką ir  išorinę išvaizdą.

 

• Ar jis išlaiko nenukrypstantį nuo kameros žvilgsnį? Ar jis atrodo susikoncentravęs, ar išsiblaškęs?
• Ar jis gestikuliuoja veidu? Ar jo veido išraiška atspindi jausmus ir mintis?
• Ar jo vartojamas žodynas parodo gerą temos išmanymą? Ar galite pajausti, kad apie tai, apie ką jis kalbą, jis yra jau susipažinęs?
• Ar jo išorinė išvaizda(drabužiai, aksesuarai, šukuosena, t.t…) yra tinkama? Ar tai reikalauja labai daug dėmesio?
• News anchors are an excellent example of people that have an excellent command of the skill of speaking in public.

Naujienų pranešėjai yra puikus viešo kalbėjimo įgūdžių turinčių žmonių pavyzdys.

 

Kalbėdami viešai turite kreipti ypatingą dėmesį į šiuos aspektus: Balso tono aukštį – kad būtų pakankamai stiprus, bet santūrus. Pasitreniruoti tinkamai tarti žodžius. Vartoti aiškią ir paprastą kalbą bei žodyną, kad palaikytumėte komunikacijos procesą. Nuolat, su pasitikėjimu žiūrėti į tuos, kurie klausosi – kad išlaikytumėte juos susikoncentravusius ir susikaupusius. Turite turėti reikiamų žinių apie kalbamą dalyką – kad galėtumėte gerai apie tai kalbėti. Prisižiūrėti išorinę išvaizdą – kad tai netaptų išblaškančiu ir atitraukiančiu dėmesį veiksniu.

 

Turite įsidėmėti, kad…!

Turite būti ypatingai atidūs pasirinkdami pirmąjį ir paskutinįjį sakinį, kuomet kalbate viešai. Turime prikaustyti auditorijos dėmesį nuo pat pirmojo sakinio, baigdami stulbinančiai įdomia sensacija.

Prašymas

Panagrinėkite paveiksliuke pateiktą situaciją.

 

Greičiausiai jums teko susidurti su daugiau nei viena situacija, kuomet buvote priversti pareikšti sudėtingą reikalavimą ar prašymą (kaip ir vaizduojamame paveiksliuke) ir pritrūkote kai kurių reikalingų gebėjimų.
Pabandykite įsivaizduoti, kad esate žmogaus, kuris vaizduojamame paveiksliuke nori kažko paprašyti, situacijoje:

• Ar manote, kad tai būtų lengva?
• Su kokiais sunkumais jūs susidurtumėte?
• Kaip jūs suformuluotumėte savo prašymą?
• Kiekvienas iš mūsų turi teisę prašyti to, ko nori tol, kol nepažeidžia kito asmens teisių; vis dėlto, ne kiekvienas iš mūsų turime įgūdžius, kurie leistų tai padaryti tinkamai.
• Dabar pabandykite įsivaizduoti, kad esate to žmogaus, kuris turi išklausyti prašymą, vietoje. Atsakykite į pateiktuosius klausimus:
  Ką jūs manytumėte, jei asmuo, prašantis paaukštinimo, neužmegztų akių kontakto su jumis?
• Ir jeigu jis/ji kalbėtų taip tyliai, jog vargiai galėtumėte girdėti ką jis/ji sako?
• Įsivaizduokite, kad asmuo, prašantis paaukštinimo, nervingai krapšto nagus. Ką jūs pagalvotumėte?

Kokius žodžius norėtumėte išgirsti? Pasirinkite vieną iš duotųjų variantų:

• “Su dabartine alga aš negaliu sudurti galo su galu. Per paskutinius mėnesius aš nusipirkau kompiuterį, mašiną ir dar buvau kelionėje. Mano išlaidos yra didesnės nei pajamos, todėl šiuo metu man reikia paaukštinimo.“
• “Pastaruoju metu mano funkcijos ir atsakomybės išaugo, tačiau alga išliko nepasikeitusi visus paskutinius metus. Dėl šios priežasties manau, kad dabar yra tinkamas metas pripažinti mano pastangas ir atsidavimą kompanijai”.

 Jei ant lapo surašytumėte savo mintis apie abi šalis, įtrauktas į prašymą, pastebėtumėte, jog egzistuoja rekomendacinės gairės, kaip formuluoti prašymą.

 

Norėdami suformuluoti prašymą, pasinaudokite šiomis gairėmis: Pirmiausia, venkite negatyvių minčių ( “jis nesutiks su tuo”, “tai neįmanoma”, “nežinau, kodėl aš tai bandau”…), jos gali įtakoti jūsų prašymo formulavimą. Užmegzkite akių kontaktą. Kalbėkite natųraliu balso tonu (atkreipkite dėmesį į garsą, nenaudokite vaikiško tono…). Išlaikykite orią kūno pozą (venkite bet kokių gestų, kurie gali išduoti apie nervingumą, pyktį, sielvartą …). Pateikite priežastis, o ne dingstis reikalavimų patenkinimui. Būkite glaustas ir tiesus, venkite “vaikščiojimo aplinkui”. Ypač – gerbkite kito žmogaus teises atmesti jūsų prašymą.

 

 

Neigiami atsakymai.

Labai dažnai prašymo formulavimas yra toks pat sunkus, kaip ir jo atmetimas.
Pasakymas “NE” draugui, kuris prašo mūsų asmeninės paslaugos, pagalbos prašymas ar kitokio prašymo formulavimas gali tapti išties sudėtinga užduotimi.

Siekdami geriau suprasti kaip sunku pasakyti neigiamą atsakymą, grįžkime prie anksčiau analizuotos situacijos.
Paanalizuokite kaip komunikacijos procesas vystosi toliau:

 

 

Kaip matote, viršininkas atmeta savo darbuotojo prašymą.

Bet kokiu atveju, darbdavys turi teisę pasakyti “NE” prašančiam  darbuotojui.
Visi žmonės turi teisę bet kada pasakyti “NE” ir nėra jokio pagrindo dėl to blogai jaustis. Mes turime teisę pasakyti “ne” tiems prašymams, kurie yra nepagrįsti ar tiems, kurių mes nenorime ar negalime priimti.
Įsivaizduokite, kad darbdavys atmeta savo darbuotojo prašymą todėl, kad tuo metu kompanijos finansinė situacija nėra labai gera ir neįmanoma skirti daugiau lėšų algoms didinti. Darbdavys apgailestauja, kad turi atmesti prašymą, tačiau kitaip elgtis jis paprasčiausiai negali.  

Dabar įsivaizduokite, kad esate darbuotojas ir atsakykite į tokius klausimus:
Kaip jūs elgsitės, jei darbdavys pradės pokalbį atsiprašydamas ir žiūrėdamas žemyn?

O ką, jei jis pradėtų pokalbį sakydamas: “Kaip tu drįsti!”, “Jokiu būdu”, “Tu nenusipelnei…”?

Ką, jei jis pradeda „sukti aplinkui“ ir tampa neaišku, ar jis priima prašymą ar atmeta?

Ką jūs norėtumėt, kad jūsų darbdavys jums pasakytų? Pasirinkite:

“Šiuo metu, atsižvelgiant į finansinę situaciją, su kuria susiduria kompaniją, tai padaryti neįmanoma. Tačiau, mes turėsime omenyje jūsų situaciją ir pasistengsime pakelti jums algą kai tik bus įmanoma“.

“Kai jus pasamdėme, jūs sutikote su numatytomis finansinėmis sąlygomis, todėl dabar jos nebus svarstomos iš naujo”.

Mąstydami apie tai, kaip darbdaviui atmesti darbuotojo prašymą, pamatysite, kad egzistuoja keletas kriterijų, palengvinančių šią užduotį.

 

Kai turime pasakyti neigiamą atsakymą, reikia nepamiršti: Jei esate apsisprendę, neatidėliokite momento, kai turėsite ištarti neigiamą atsakymą. Nesijauskite kaltais sakydami “NE”. Laikykitės atkaklios nuomonės (gebėkite atsidurti kito asmens vietoje) ir niekada neturėkite priešiško ar agresyvaus požiūrio. Ginkite savo poziciją tvirtai, tačiau su pagarba ir geromis manieromis. Pateikite priežastis (ne atsiprašymus), kurios pagrįstų jūsų atsisakymą. Priežastys turi būti išreikštos tiksliai, glaustai ir paprastai. Pasiūlykite realias alternatyvas, tačiau nekurkite nepagrįstų lūkesčių. Pasakymas “NE” dabar, nereiškia, kad šis atsakimas galioja visam laikui.

 

Kaip jau žinote, “ne” pasakymas gali būti žymiai sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ypač sunku tokiose situacijose, kuriose jaučiame spaudimą. Norėdami palengvinti situaciją, galime pasinaudoti keliais metodais.
Jūsų mokytojas pristatys ir paaiškins Sugedusio Įrašo Metodą, kuris remiasi tuo, kad reikia daug kartų kartoti tai, ko norime, tačiau visada mandagiai ir pagarbiai.
Grupės nariai pasidalina į poras. Kiekviena iš porų turi suvaidinti situaciją, kurioje vienas asmuo turi pasakyti kitam „ne“. Tam, kad išspręsti šią problemą, vienas poros narys turi pasinaudoti Sugedusio Įrašo Metodu. Likusioji grupės dalis turi išanalizuoti situaciją ir padiskutuoti, ar tokio metodo naudojimas gelbsti sprendžiant iškilusią problemą.

Užduoties palengvinimui pateikiame pavyzdį, kaip Albertas pasinaudoja Sugedusio Įrašo Metodu:

Albertas: - Aš užsisakiau pusiau žalią kepsnį, o šis – gerai iškeptas.
Padavėjas: - Atleiskite, bet jūs nieko nepasakėte, todėl mes jį iškepėme.
Albertas: - Gali būti, kad jūs tiesiog neužsirašėte, bet aš aiškiai atsimenu, kad užsisakiau sau pusiau žalią kepsnį. Ar būtumėte toks malonus ir pakeistumėte mano kepsnį, prašau?
Padavėjas: - Aš tiesiog negaliu to padaryti, nes mes turėtumėme išmesti šį kepsnį.
Albertas: - Aš suprantu, bet aš užsisakiau pusiau žalią kepsnį, todėl jūs privalote jį pakeisti.
Padavėjas: - Jeigu aš grąžinsiu šį kepsnį į virtuvę, vadovai man lieps susimokėti už šį kepsnį pačiam. Kodėl jums jo nesuvalgius tokio? Galėčiau jums atnešti patiekalą, kuris derintųsi prie šio.
Albertas: - Klausykite, aš tikrai apgailestauju, kad jūs padarėte klaidą ir puikiai jus suprantu, tačiau aš vis tiek noriu kepsnio tokio, kokį užsisakiau. Ačiū.
Padavėjas: - Gerai, atnešiu jums pusiau žalią kepsnį.

 

Pamąstykite…

Kaip manote, ar šis metodas galėtų būti naudingas bendraujant su itin atkakliais žmonėmis? Kaip jūs jaustumėtės naudodamas šį metodą? Kaip jaustumėtės, jei kiti žmonės naudotų šį metodą su jumis

Atminkite! 

Jūs visada turite teisę pasakyti “ne”, tačiau turite tai daryti mandagiai ir pagarbiai

 

Nuomonės reiškimas

Bendraudami su kitais žmonėmis mes nuolat susiduriame su skirtingomis nei mūsų pačių nuomonėmis, požiūriais. Tokiais atvejais:

• Kokia jūsų nuostata? (Pasirinkite vieną iš duotųjų variantų).
• Jūs išreiškiate savo nuomonę ir bandote visus įtikinti, kad sutiktų su jumis.
• Jūs nieko nesakote, o jeigu kas nors paklausia jūsų nuomonės, jūs sutinkate su daugumos nuomone.
• Jūs išreiškiate savo nuomonę ir taip pat gerbiate kitų žmonių nuomonės bei požiūrius.
• Tikriausiai supratote, kad geriausia alternatyva – trečiasis pasirinkimo variantas. Tačiau realybėje mes dažnai renkamės pirmą, o gal net ir antrąjį variantą.

Kiekvienas turi teisę laisvai išreikšti savo asmeninius pageidavimus, užimti tam tikrą poziciją bet kuriame dalyke ar išreikšti priešingą, nei visų kitų žmonių, nuomonę.

Nuomonės išreiškimas nėra visada lengvas. Mes rizikuojame būti nesuprasti arba mūsų idėjos yra blogai perduodamos. Vis dėlto, net jei tam tikru laipsniu yra sunku tai padaryti, jokiu būdu nereiškia, kad yra neįmanoma tą padaryti.

 

Kai norime išreikšti savo nuomonę, yra naudinga: Panaudoti verbalinius išsireiškimus, parodančius, kad gerbiate kitų nuomones: “Mano nuomone...”, “Aš manau, kad...”, “Mano nuomonė būtų tokia, kad...”, t.t. Vengti, kad balse atsispindėtų agresyvumas ar noras primesti savo nuomonę (vengti balso tono pakėlimo, tarimo tempo didinimo...). Naudoti paprastą ir tikslų žodyną – tam, kad visi galėtų lengvai įsijausti ir gerai suprasti mano situaciją. Vengti veido ir kūno gestų, kurie rodytų nepagarbą kitų žmonių nuomonėms. Mūsų kūno poza turi rodyti pagarbą kitų žmonių nuomonėms.  Negalima užimti kitų žmonių fizinės vietos (tai rodytų nepagarbą ir bylotų apie jūsų siekį primesti savo nuomonę kitiems). Mūsų kūno poza turi byloti apie mūsų nuomonės tvirtumą. Neturėtume demonstruoti silpnos, nepagrįstos nuomonės pozos.

 

 

 

 

2 – ojo skyriaus užduočių ir klausimų atsakymai

 

1 Veikla

Duotojoje nuorodoje matėte A. ir B. interviu.. Iš šio interviu galime išskirti:

Sakytinės komunikacijos komponentai

Balsas Garsas: abiejų dalyvaujančiųjų interviu tinkamas (išskyrus kai kuriuos momentus, kai žurnalistas pasimeta). Tarimas: krepšininko – aiškus ir tvirtas, žodžiai suprantami. Žurnalisto – netvirtas. Intonacija: krepšininko – nustebusi, šiek tiek  pasijuokianti iš reporterio. Kalbumas: pastebimas sumišimas, tam tikrais momentais neturėjimas ką pasakyti. Pauzės tarp pašnekovų pasisakymų: kai kuriais atvejais stoja per ilgos pauzės – reporteris nesureaguoja, ką turėtų pasakyti.

Žvilgsnis: palaikomas akių kontaktas, išskyrus pabaigoje, kuomet reporteris nusisuka nuo pašnekovo į kamerą. Veido išraiška: Atspindinti siunčiamą žinutę (pvz. nustebimas). Rankų judesiai: kartais gestikuliuojama rankomis. Kūno poza: Atsipalaidavusi Padėtis erdvėje: abu interviu dalyvaujantys asmenys yra vienoje plotmėje, netoli vienas nuo kito.

2 Veikla

Sakytinio bendravimo procesas yra sudarytas iš kelių etapų. Tinkama etapų seka turėtų būti tokia:

Situacijos analizė: c, b, a ir d.
Pasiruošimas bendravimo situacijai: c, a ir b.
Žinutės formulavimas: a ir b.

 

3 Veikla

Teisingi atsakymai: A (1, 3 ir 5), B (2, 4 ir 7) y C (6, 8 ir 9).

5 Veikla

Žemiau pateikiame pokalbio pavyzdį, galbūt jis kažkiek panašus į jūsų pateiktąjį:
Kaip pradėjote pokalbį?
Pavyzdžiui: Labas, kaip sekasi?
Kuo pradėjote diskusiją, kas nukreipė į pagrindinę pokalbio temą?
Pavyzdžiui: - Vakar susitikau tavo seserį ir ji man papasakojo, kad ruošiesi laikyti vairavimo egzaminą ir gauti vairuotojo teises.
Kiek laiko vyko apsikeitimas nuomonėmis? Glaustai papasakokite, ką pasakojote jūs ir ką – kitas asmuo?
Pavyzdžiui. Per 3 minutes: aš pasakiau, kad irgi svarstau greitu metu laikyti egzaminą vairuotojo teisėms gauti. Pašnekovas/-ė atsakė, kad jis/ji jau bandė laikyti egzaminą du kartus, bet sekantį kartą jau turės pasisekti.
Kaip užbaigėte pokalbį?
Pavyzdžiui: - Ką gi, iki pasimatymo. Sėkmės.

6 Veikla

Galbūt, analizuodami televizijos žinių pranešėjo komunikacinius įgūdžius, pastebėjote tokias detales.
Balso aukštis yra šiek tiek aukštesnis, bet tinkamas ir tvirtas. Atspindi pasitikėjimą savimi ir temos, apie kurią kalba, išmanymą.
Žodžių tarimas geras, o tai leidžia aiškiai suprasti siunčiamą žinią.
Diktorius nuolat žiūri tiesiai į filmavimo kamerą, (į mus, žiūrovus) parodydamas, kad yra susikoncentravęs ties komunikacijos procesu.
Veido išraiška yra visiškai neutrali ir sustiprinanti siunčiamą informaciją.
Žodynas tikslus ir paprastas, parodantis dalyko išmanymą. Taip žiūrovai gali lengviau suprasti pateikiamą informaciją.
Išorinė išvaizda – prižiūrėta; nėra jokių detalių, kurios atitrauktų žiūrovų dėmesį nuo siunčiamos informacijos