Key Competencies Kit
for Facing Lifelong Learning
 |
This Project has been funded with support from the European Commission. This communication reflects the views only of the author, and the Commission can not be held responsible for any use which may be made of the information contained therein. |
 |
Pabaigę šį skyrių gebėsite:
Apibūdinti bendravimo procesą.
Atskirti kuo skiriasi sąvokos informacija ir komunikacija.
Atskirti ir apibrėžti tokias sąvokas kaip: prigimtinė kalba, kalba ir gimtoji kalba.
Taip pat suprasite verbalinės ir neverbalinės komunikacijos svarbą.
Žmogiškųjų santykių kontekste, komunikacija užima labai svarbią vietą. Žmonės naudojasi komunikacija kuriant ir vystant bet kokius tarpusavio santykius: darbe, šeimoje, bendruomenėje, tarp draugų ir pan.
Pabandykite įsivaizduoti, kad jums reikia praleisti dieną visiškai su niekuo nebendraujant – jums negalima kalbėtis, rašyti kam nors ar pan... pabandykite tai padaryti kelias minutes. Pamatysite, kad gyvenimas be bendravimo yra tikrai sudėtingas. Žmonėms bendravimas yra būtinas. Vis dėlto, mes ne visuomet darome tai tinkamai. Tam, kad galėtumėte patobulinti savo bendravimo įgūdžius, kurie yra labai svarbūs jūsų asmeniniam vystymuisi, jums reikės pasipraktikuoti ir pasinaudoti šiame skyriuje pristatomomis priemonėmis. Prieš pradėdami, norėtume jūsų kai ko paklausti:
Kokių minčių jums sukelia šio skyriaus pavadinimas?
Kaip manote, kokia kalba yra jūsų gimtoji kalba? Jei žinote tai: Kokiu tikslu jūs ją naudojate?
Kaip jūs sąveikaujate su kitais savo aplinkos žmonėmis?
Kokius būdus ar priemones jūs naudojate tam, kad leistumėte kitiems jus supantiems žmonėms suprasti, ko jums reikia, kas jums patinka, kas jums atrodo nuobodu…?
Šioje dalyje pabandysime apibrėžti, ką mes turime omenyje, kuomet vartojame sąvoką komunikacija. Be to, sužinosite dar daugiau – pabandysime išskirti ir apibrėžti komunikacijos proceso sudedamąsias dalis (elementus), tai yra tai, ką žmonės daro, kad galėtų bendrauti.
Žemiau pateikiama keletas situacijų:
|
|
|
Du liūdnai atrodantys suaugę žmonės stovi apsikabinę autobusų stotyje |
Vairuotojas spaudžia signalą, kuomet pėstysis degant raudonai šviesoforo šviesai bėga per pėsčiųjų perėją. |
Vaikas verkia apsikabinęs tėtį prie mokyklos durų. |
 |
|
Iš pateiktų situacijų mes veikiausiai padarėme teisingas interpretacijas. Jei mes atidžiau paanalizuotume savo aplinką – ką žmonės sako ar daro – suprastume, kad jie mums suteikia svarbią informaciją apie tai, ką jie mąsto ir jaučia.
Šias situacijas jungia vienas bendras aspektas: veikia apsikeitimas informacija.
Komunikacija yra procesas, kurio metu du ar daugiau žmonių keičiasi informacija, idėjomis ir emocijomis. Tai abipusis procesas, kuris gali perteikti informaciją keletu būdu: verbaliniu (žodiniu – per kalbą ir raštą) ir neverbaliniu (per gestus ir kūno kalbą). |
Net jei terminai informacija ir komunikacija yra susiję, jie nurodo skirtingus dalykus. Komunikacija yra abipusis procesas (asmuo siunčia žinią, kitas asmuo ją priima ir duoda atsakymą). Tuo tarpu informacija yra dalinis procesas (asmuo siunčia žinią, bet nėra laukiama kito asmens reakcija į tai). |
 |
 |
Jei paanalizuosite atidžiau, aukščiau pateiktame apibūdinime minėjome, kad komunikacija yra procesas, taigi, turi būti keletas elementų, kurie jungiasi tarpusavyje ir skirtingai veikia. Tam, kad tai patvirtintume, pasiremkime žemiau pateikiama situacija: Yra aišku, jog šioje situacijoje vyksta komunikacija: galite matyti, kad tarp dviejų žmonių vyksta apsikeitimas informacija. |
| |
Pabandykite atsakyti į pateiktuosius klausimus:
|
Komunikacija yra procesas, kurio metu:
|
| |
|
Iš tiesų, paprasčiausia šypsena, verbalinis atsakymas į jūsų žinią, rankų ar plaštakų judesys jau leidžia suprasti ar žinutė gauta. Pradžiai, įsivaizduokite, kad esate tokioje situacijoje: Šį rytą, kuomet buvote namuose, kažkas pasibeldė į duris. Moteris, kuri prisistatė kaip jūsų kaimyno Karolio mama, paprašė, kad perduotumėte jam siuntinį nuo jos, nes šiuo metu Karolio nėra namie. Tą patį vidudienį, jūs išgirdote, kad Karolis grįžo namo ir nusprendėte, kad turite pasakyti turįs jam siuntinį. Kaip jūs elgiatės? |
 |
Sudėliokite teisinga eilės seka:
| |
Apmąstykite komunikacijos proceso struktūravimą, o ypač tai, ką jūs nuveikėte kiekvienu šiuo momentu. |
 |
 |
 |
 |
 |
a |
b |
c |
d |
e |
Paveiksliuke vaizduojama, kaip kažkas (stovėdamas prie namo durų), dėkoja kaimynui (kad užsuko pas jį/ją) |
Paveiksliuke vaizduojama, kaip kažkas kalbasi su savo kaimynu (kalbantysis yra tas, kuris prieina prie durų; - jis yra žinios siuntėjas). |
Paveiksliuke vaizduojama, kaip asmuo, stovintis prie durų (gavėjas), apdoroja gautąją žinią. |
Paveiksliuke atspindi kažką mąstantį (jis/ji galvoja kaip perduoti žinią) |
Paveiksliuke vaizduojami du prie namo, kuriame gyvena vienas iš jų, durų besišnekučiuojantys kaimynai. Žinutė keliauja oru ir pasiekia kitą kaimyną. |
 |
Atminkite!
|
Šiame skyrelyje pabandysime apibūdinti kai kurias sąvokas, susijusias su komunikacija: pvz. (prigimtinės) kalbos, kalba ir gimtoji kalba. Be to, sužinosite dar daugiau – pažvelgsime giliau į pagrindines kalbos funkcijas.
| |
Dažniausiai, kai kalbame apie komunikaciją, negalime nepaminėti kalbos. Kartais netgi esame linkę naudoti sąvokas (pvz., ispanų, anglų ir pan.) ir kalbą (komunikacijos gebėjimą) be išimties. Kiek kalbų jūs žinote? Kokias kalbas jūs vartojate? Kiek jūs žinote prigimtinių kalbų? Kurias iš jų jūs vartojate?
|
Bandydami atsakyti į aukščiau pateiktus klausimus galite susidurti su abejonėmis dėl šių dviejų sąvokų. Tam, kad geriau suprastumėte šias dvi sąvokas, paskaitykite žemiau pateiktus sakinius:
Remiantis daugybe atliktų lingvistinių studijų, pasaulyje kalbama tarp 5.500 ir 6.800 prigimtinių kalbų.
Europos Sąjungoje yra 27 šalys narės ir 23 oficialios kalbos.
Kastilijos kalba yra vienintelė oficiali kalba Ispanijoje, kuria kalba dauguma ispanų.
Kalba yra labai svarbi žmogiškoji ypatybė. Gyvūnai taip pat naudoja tam tikrą kalbą, tačiau jų kalbą sudaro labai ribotas ženklųrezervas, kuris negali būti prilygintas žmonių kalbos kūrybiškumui ir įvairovei.
Tam, kad pasitikrintumėte ar tikrai atskiriate prieš tai paminėtas sąvokas, atlikite šį pratimą.
Mūsų gimtosios kalbos įgūdžiai turi ženklų poveikį mūsų gebėjimui mokytis. Priimta manyti, kad gimtoji kalba yra mąstymo proceso pagrindas. Dabar, kai jau susipažinote su prigimtinės kalbos, kalbos ir gimtosios kalbos reikšmėmis, turime skirti šiek tiek laiko detaliau paanalizuoti kalbos funkcijas.
|
|
Kaip žinote, norėdami bendrauti mes naudojame kalbą. Tačiau kokias funkcijas bendravime turi kalba? Apačioje pateiktoje lentelėje mes apėmėme skirtingas kalbos funkcijas. Remiantis paaiškinimais, turite rutulioti / užbaigti kiekvieną iš pateiktųjų funkcijų:
Reprezentacinė funkcija: |
Pavyzdys: |
Kalba mums leidžia suteikti informaciją. |
|
Išreiškianti funkcija: |
Pavyzdys: |
Kalba mums leidžia išreikšti nuomones ir emocijas. |
|
Bendrinė funkcija: |
Pavyzdys: |
Kalba leidžia mums duoti nurodymus ir prašyti ko nors. |
|
Patvirtinanti funkcija: |
Pavyzdys: |
Kalba leidžia mums patikinti, kad komunikacija yra veiksminga. |
|
Poetinė funkcija: |
Pavyzdys: |
Kalba gali būti vartojama išreikšti grožiui (atidžiai parenkama kalba, dažniausiai vartojama literatūroje). |
|
Lingvistinė funkcija: |
Pavyzdys: |
Kalba gali būti naudojama pačios kalbos nagrinėjimui, aptarimui. |
Paskutinėje šio skyriaus dalyje aptarsime skirtingus komunikacijos tipus: verbalinė komunikacija (žodinė ir rašytinė) ir neverbalinė komunikacija.
| |
Žemiau pateikiame klausimyną, kuriuo norime išsiaiškinti, kas jums labiau patinka ir kam teikiate pirmenybę perduodant ir apdorojant informaciją. Kaip jūs:
|
Kaip pastebėjote, priklausomai nuo informacijos, kuri turi būti perduota, o ypač specifinėse situacijose, mes nusprendžiame komunikuoti visiškai skirtingais būdais.
Greičiausiai jūs niekada neteiktumėte duomenų apie save naudodamiesi gestais arba niekada neleistumėte vaikui suprasti, kad esate supykęs, siunčiant jam / jai žinutę.
Egzistuoja skirtingi bendravimo tipai, skirti tam, kad galėtume perteikti informaciją tinkamu būdu.
Verbalinė komunikacija informacijos perteikimui naudoja žodžius. Jei naudojami sakytiniai žodžiai, ji yra žinoma kaip sakytinė. Jei naudojami rašytiniai žodžiai, vadinama rašytine. |
|
Pavyzdys: |
|
Komunikacijos tipas: Žinia:
|
|
Komunikacijos tipas: Žinia:
|
|
Komunikacijos tipas: Žinia:
|
Dažniausiai, norėdami sustiprinti žinią, kurią siekiame perduoti ir siekdami įsitikinti, kad gavėjas tikrai suprato ką jam siunčiame, mes apjungiame keletą komunikacijos tipų.
Keleto tyrimų duomenimis, komunikacijos laikas pasiskirsto taip: kalbėjimas 30%, klausymasis 45%, rašymas 10% ir skaitymas 15%. Kiekvieną iš šių bendravimo įgūdžių detaliau aptarsime vėlesniuose skyriuose. |
 |
Visi grupės dalyviai turi susiskirstyti poromis. Kiekviena pora pasirenka sau vietą klasėje: vienas iš poroje esančių žmonių turi sėdėti palinkęs prie stalo, rankoje laikydamas pieštuką ir popieriaus lapą. Kitas porininkas turi stovėdamas remtis savo nugara į savo draugo kėdę.
Mokytojas stovinčiajam duoda lapą su užduotimi, o šis neatsisukdamas turi paaiškinti savo sėdinčiam kolegai, kokia figūra ar daiktas pavaizduotas duotajame lape. Sėdintis porininkas turi nupiešti figūrą, kuri jam apibūdinama.
 |
Stovintis porininkas gali duoti tik žodines instrukcijas, jis jokiu būdu negali atsisukti į sėdintį kolegą. Po 20 minučių, abu poros nariai gali atsisukti vienas į kitą ir palyginti turimas figūras savo lapuose.
|
| |
Kai baigsite šį pratimą, visa grupė turi pasidalinti įspūdžiais ir atsakyti į tokius klausimus:
|
Abu komunikacijos tipai – verbalinis ir neverbalinis – yra reikalingi ir papildantys vienas kitą. Kartu jie reikalingi tam, kad galėtume tinkamai perduoti informaciją, o žinia sėkmingai pasiektų gavėją.
|
|
 |
1 Skyriuje pateiktų pratimų atsakymai |
Žemiau pateikiame keletą siūlymų, panašių į jūsų atsakymus:
Siuntėjas – žmonių grupė.
Žinia: Įeiti draudžiama!
Kodas – rašytinis, kanalas – mobilusis telefonas.
I: gavėjas
Viešbučio priimamojo administratorius: siuntėjas
Telefonas: kanalas
Apdovanojimas: žinutė
Žemiau pateikiame keletą siūlymų, panašių į jūsų atsakymus:
Pasisveikinimas “labas” dvejomis skirtingomis kalbomis ar kalbiniais kodais:
Žodis “ačiū” dvejomis skirtingomis kalbomis:
Ispaniškai, “ačiū” būtų “Gracias”.
Vokiškai, “ačiū” būtų “Danke”.
Pateiktieji paveiksliukai vaizduoja skirtingus komunikacijos būdus. Štai kokios žinutės yra perduodamos:
 |
Pavyzdys: |
|
Komunikacijos tipas: Verbalinė komunikacija (rašytinė). Žinia: Stop. |
|
Komunikacijos tipas: Verbalinė komunikacija (rašytinė). Žinia: Miesto centre yra daugybė restoranų.
|
|
Komunikacijos tipai: Neverbalinė komunikacija. Žinia: pertrauka
|
