Key Competencies Kit
for Facing Lifelong Learning
 |
This Project has been funded with support from the European Commission. This communication reflects the views only of the author, and the Commission can not be held responsible for any use which may be made of the information contained therein. |
 |
Pabaigę šį skyrių jūs gebėsite:
Naudojantis atitinkančiomis teksto pobūdį metodikomis skaityti ir suprasti įvairių rūšių tekstus.
Ieškoti, kaupti ir apdoroti rašytinę informaciją, duomenis, sąvokas bei viską tvarkingai susisteminti.
Pasinaudoti šaltiniais, kad galėtumėte suprasti sudėtingus rašytinius tekstus.
Atskirti ir įvardinti keleto rūšių literatūrinius ir neliteratūrinius tekstus.
Didelę dalį informacijos mes gauname skaitydami. Ieškodami asmens kontaktų savo mobiliajame telefone, žiūrėdami gido aprašą, tikrindamiesi loterijos bilietą laikraštyje... tokie kasdienio gyvenimo pavyzdžiai, kuriuose skaitymas yra priemonė gauti reikalingą informaciją.
Tačiau, toks ribotas tik reikalingiausių informatyvių dalykų skaitymas labai sumenkintų skaitymo reikšmę. Skaitymas yra daugiau nei informacijos gavimas – tai įgalina mus tarpusavyje bendrauti, dalintis idėjomis ir žiniomis, kurios kitu atveju būtų sunkiai pasiekiamos.
Jeigu jūsų paklaustumėme, ar mokate skaityti, be abejo atsakytumėte - taip. Dauguma žmonių moka skaityti. Tačiau ne visi moka tinkamai skaityti. Mes dažnai klaidingai suvokiame tai, ką skaitome, painiojame pagrindinę mintį su šalutinėmis teksto mintimis, neapdorojame visos rašytiniu tekstu mums perduodamos informacijos...
Šiame skyriuje jūs pamatysite, kad skaitymas yra besitęsiantis komunikacijos procesas, prasidedantis nuo asmens, parašiusio tekstą ir besibaigiantis asmeniu, skaitančiu visa tai. Tam, kad komunikacijos procesas būtų tinkamai vystomas, reikia treniruoti mūsų skaitymo gebėjimus, o taip pat išmokti naudotis priemonėmis, padedančiomis efektyviai ir visapusiškai skaityti.
Pradėkime nuo klausimų:
Ar esate kada patekę į situaciją, kuomet dėl skaitymo klaidos būtų įsivėlusi painiava?
Ką jūsų manymu reiškia sąvoka “kursorinis skaitymas”?
Kai skaitote bet kokio pobūdžio tekstą, kokiu procesu paprastai vadovaujatės?
Kokio tipo tekstus jums lengviau skaityti? Ir kokius - sunkiau?
Ar laisvalaikiu mėgstate skaityti? Pagrįskite savo atsakymą
1 Skyriuje rašėme, kaip žmonės paskirsto savo laiką bendraudami. Ar prisimenate, kiek laiko procentais tenka skaitymui?
Didžioji dalis žmonių geba skaityti. Kitais žodžiais tariant, mes gebame suprasti rašytinius simbolius, tačiau ar sugebame daugiau nei tik tai? Ar sugebame suvokti bei interpretuoti idėjas, mintis ar sąvokas, perteikiamas tais ženklais? Ar gebame naudoti skaitymą ne tik kaip įrankį informacijai gauti, bet ir kaip komunikacijos priemonę?
Pradėkime nuo paprasto pratimo. Perskaitykite duotąjį tekstą:
Jei pasirinkote a arba b atsakymų variantą, jūs suklydote. Jūs sakinį supratote pažodžiui, neinterpretuodami giliau.
Jei pasirinkote c atsakymo variantą, turime jus pasveikinti! Jūs ne tik gebate skaityti grafinius ženklus (raides ir žodžius), bet ir sugebate interpretuoti mintis, slypinčias tekste.
Tai yra būtent tai, ką mes turime daryti skaitydami. Nuo šiol remsimės tokiu skaitymo apibrėžimu.
Skaitymas – procesas, kurio metu siekiama suvokti asmens, parašiusio tekstą, perteikiamas mintis, idėjas, žinias ir pan. |
Jei grįžtumėme prie 1-ajame Skyriuje pateiktos informacijos, galėtumėme teigti, kad skaitymas yra komunikacijos procesas, kuriame siuntėjas (rašytojas) perduoda žinutę (idėjas, mintis, žinias…) gavėjui (skaitytojui), naudodamasis rašytinių žodžių kodine sistema.
Remiantis šiuo apibrėžimu, jūs suprasite, kad dažnu atveju mes paprasčiausiai suvokiame ženklus (raides). Skirtumas tarp tokio suvokimo ir skaitymo yra labai panašus į 3-iajame skyriuje pateiktą sąvokų „girdėjimas“ ir „klausymasis“ pavyzdį. Kitaip sakant, skaitymas reiškia žingsnelį į priekį link rašytinių žodžių suvokimo ir interpretavimo.
Žemiau pateikiamos skirtingos situacijos. Trumpai apibūdinkite, kaip jūs naudojatės skaitymo gebėjimu kiekvienoje iš jų:
Esate prekybos centre ir norite iš jo išeiti. Tam, kad tai padarytumėte, sekate ženklus, ant kurių užrašyta “IŠĖJIMAS”:
Jums reikia perskaityti instrukcijas, kad išmoktumėte naudotis savo DVD grotuvu:
Vairuojate automobilį ir pamatote STOP ženklą:
Beatostogaujant nusprendėte perskaityti savo mylimiausio rašytojo paskutinį romaną:
Pusryčiaudamas kavinukėje skaitote laikraštį:
Iš draugo gaunate SMS žinutę, kurioje jis sveikina jus su gimtadieniu:
Gaunate sąskaitą už telefoną, kurioje nurodyta suma, kurią turite susimokėti:
Gaunate pakvietimą sudalyvauti karnavale:
Ketinate pasirašyti darbo sutartį kurioje nors kompanijoje:
Kaip tikriausiai pastebėjote, mes naudojame skirtingus skaitymo būdus priklausomai nuo rašytinio teksto tipo ir nuo mūsų poreikių. Vis dėlto, kaip ir buvo minėta anksčiau, visose situacijose turime žengti žingsneliu toliau – kad galėtume suprasti mums siunčiamą žinutę. Jei mes skaitysime taip, jog suvoksime tik grafinius ženklus, tuomet niekada nesustosime pamačius ženklą stop, nesugebėsime pažiūrėti filmo per dvd grotuvą, netgi nesužinosime kur ir kada vyks karnavalas, ir t.t.
Turbūt supratote, kad ne visi tekstai reikalauja vienodų pastangų ir supratimo lygio. Tačiau tokios pastangos būtinos komunikacijos tarp rašytojo ir skaitytojo procese.
Visapusiškas (kursorinis) skaitymas – toks skaitymo būdas, kuris leidžia suvokti ir interpretuoti rašytinį tekstą. |
Visapusiško skaitymo metu skaitytojas atlieka aktyvią rolę, kitaip tariant, iššifruoja žinutę, ją analizuoja, mąsto klausimus, formuoja asmeninius požiūrius ir pan.
KLAUSIMYNO INSTRUKCIJOS |
Vardas: |
|
 |
Kokia yra priežastis, kuri paaiškintų kai kurių jūsų kolegų padarytas klaidas bandant suvokti klausimyno instrukcijas? Kas atsitinka, kai mes neskaitome? Ko mums reikia tam, kad žinotume ką reikia daryti? |
Pirmojoje dalyje prašėme jūsų trumpai apibūdinti, kaip jūs naudojatės skaitymo gebėjimu kiekvienoje iš pateiktų situacijų. Dabar prašome pamąstyti ir atsakyti į tokius klausimus:
Kuriose iš pateiktųjų situacijų jums būtų sunkiau suprasti rašytinį tekstą? Kodėl?
Ar skaitydami visuomet vadovaujatės nustatytu procesu?
Net jeigu mes dažnai skaitome automatiškai, mes neįsisąmoniname to, kaip mes skaitome. Jeigu mes norime suprasti visą teksto prasmę, turėtume vadovautis procesu, kuris užtikrina kokybišką skaitymą.
Norėdami daugiau sužinoti apie šį procesą, sekite instrukcijas:
 |
Vienintelį kartą perskaitykite tekstą: Tikriausiai - ne. Tai, ką dabar darėte, galima pavadinti grafinių ženklų atpažinimu. Tai yra, jūs apjungėte raides į žodžius, tačiau to negalėtume pavadinti visapusišku skaitymu. |
Perskaitykite tekstą dar kartą.
Šį kartą darykite tai lėtai, analizuodami žodžių prasmę.
Ar jums žinomos visų žodžių reikšmės?.........................................................................
Greičiausiai taip, jei ne – pasinaudokite žodynu. Iki šiolei jau pasistūmėjome žingsneliu pirmyn – mes jau iš dalies suprantame teksto prasmę (žodis po žodžio).
Dar sykį perskaitykite tekstą.
Šiuo kartu įsijauskite į asmens, kuris parašė šį eilėraštį, būseną ir pabandykite įsivaizduoti, ką jis norėjo pasakyti.
Kaip manote, ką jaučia ar mąsto rašytojas?
Jei reikia, dar kartą perskaitykite tekstą iš naujo.
Jei prisimenate pagrindinę teksto mintį, atsakykite į pateiktus klausimus. Pateikite savo nuomonę apie tekstą:
Ar sutinkate su tuo, ką autorius bando pasakyti? Gal jums tai tiesiog nerūpi?
Galiausiai, įvertinkite ką šis tekstas jums duoda:
Ar šis tekstas jums ką nors suteikia?.............................................................................
Ar jis jums svarbus?.......................................................................................................
Pateiktų instrukcijų ir klausimų pagalba jūs perėjote visas reikalingas visapusiško skaitymo proceso fazes.
Galbūt jūs galvojate, kad toks skaitymo procesas yra betikslis ir gana sudėtingas. Tačiau turėkite omenyje, kad didžiąją dalį šio proceso laiko mes viską darome automatiškai, to nė nesuvokdami, ypač jei priprantame nuolat taip skaityti.
Visapusiškas skaitymas yra procesas, kurį sudaro keletas fazių:
|
|
Įsivaizduokite, kad parašytasis tekstas yra svogūnas ir mes turime nulupti jį lukštas po lukšto, kol pasieksime branduolį. Visapusiškai skaitydami mes atrasime paslėptąsias idėjas ir pasieksime pagrindinę mintį, kurią norėjo perteikti rašytojas. O tai ir bus mūsų skaitymo tikslas, kurį mes sėkmingai pasieksime! |
Jūsų mokytojas papasakos svarbiausias dienos naujienas, o kiekvienas iš jūsų turės susirinkti susijusią su tuo įdomią medžiagą.
Susiskirstykite į grupes po 4. Kiekviena grupė turi pasiimti po vieną laikraštį (laikraščius išdalins mokytojas) ir labai glaustai (1 eilute) atsakyti į pateiktus klausimus:
| |
Ar visos grupės atsakė vienodai? Kodėl? Ar kuri nors grupė beskaitydama ką nors neteisingai suprato? Jei taip, tai ką? Ką reiškia – neteisingai suprasti?
|
Ankstesniame skyrelyje jūs susipažinote su visapusiško skaitymo nauda. Jei mes nesinaudosime šiuo skaitymo tipu, mes negalėsime iki galo suprasti parašyto teksto prasmių ir taip neteksime dalies informacijos, kuri galėtų būti labai naudinga ar įdomi. Tačiau šis skaitymo būdas nėra visada lengvas. Kaip manote, kokios priemonės galėtų padėti?
Atlikdami pateiktas užduotis atrasite būdus, kurie padės jums lengviau suprasti rašytinius tekstus.
Pradėkime.... Perskaitykite pateiktą tekstą:
Kaip manote, apie ką šis pavadinimas?
Kaip jau žinote, sinonimai yra skirtingi žodžiai, turintys tą pačią reikšmę.
Ar žinote žodžio “pasididžiavimas” sinonimų? Pasinaudokite žodynu.
Atkreipkite dėmesį, kad pradėjome nuo nuspėjamos teksto minties, atsiskleidžiančios pavadinime. Kitaip sakant, bandome išsiaiškinti ką norima pasakyti tekste.
| |
Tęskime… Perskaitykite teksto pradžią: |
Ką rašytojas pasakoja mums?
Tam, kad įsivaizduotumėte kas pasakojama šiame tekste, pabandykite susieti teksto pavadinimą su pateiktąja ištrauka.
Tai ką jūs darote, yra prieš tai turėtos sistemos ir žinių susiejimas su teksto žodžiais, siekiant išsiaiškinti ir suprasti teksto turinį.
Panagrinėkime šį tekstą išsamiau.
Dabar perfrazuokite (t.y. atpasakokite savais žodžiais) tai, ką perskaitėte.
Norėdami perfrazuoti tekstą, perskaitykite jį dar kartą, pasibraukdami svarbiausius žodžius ir stengdamiesi prisiminti tai ne mintinai, bet savais žodžiais.
Dabar apibendrinkite pagrindinę teksto mintį.
Tam, kad galėtumėte tai padaryti, atsakykite į pateiktuosius klausimus (atminkite, kad turite pateikti glaustus atsakymus, t.y., jei norite apibendrinti, turite perfrazuoti):
Kokia yra pagrindinė (pati svarbiausia ir akivaizdžiausia) teksto mintis?
Kokios yra šalutinės teksto idėjos (papildoma informacija, kuri reikalinga tam, kad suvoktume visą tekstą)?
Apie ką šis tekstas? (Pradėkite išskirdami pagrindinę mintį ir, žingsnis po žingsnio, papildykite šalutinėmis mintimis).
| |
Knyga yra rašytinių, spausdintų, iliustruotų ar tuščių lapų rinkinys arba kolekcija, pagaminta iš popieriaus, pergamento, ar kitų medžiagų, dažniausiai sutvirtinamų vienoje pusėje. Vienas knygos popierius vadinamas lapu, o kiekviena lapo pusė - puslapiu. Knygos, pateikiamos elektroniniu formatu, žinomos kaip elektroninės knygos (e-knygos). |
Keletas skaitymo metodikų:
|
Kaip pastebėjote, apibendrinimas yra viena svarbiausių priemonių, padedanti suprasti teksto reikšmę. Tačiau, apibendrinti ne visuomet lengva.
Kita metodika, padedanti visapusiškam skaitymui ir papildanti apibendrinimą - išdėstymas schema. |
Jungtinių Tautų Organizacija (toliau - JTO, Organizacija arba Jungtinės Tautos) buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui. Pirminis ir pagrindinis šios Organizacijos tikslas, tuo metu atrodęs tarsi miražas tautų nesantarvės fone - stabilizuoti tarptautinius santykius bei sustiprinti visuotinės taikos pagrindus. Nuo to laiko prabėgo daugiau kaip pusė amžiaus ir Jungtinės Tautos tapo ne tik nepaprastų globalinių pokyčių liudininkėmis, bet ir šių pokyčių skatintojomis bei daugelio taikių idėjų įkvėpėjomis ir vykdytojomis. Ir nors metų metais pasaulinė taika buvo ir, deja, vis dar išlieka be galo trapia ateities vizija, temdoma ką tik pasibaigusių dviejų ideologinių blokų tarpusavio varžybų, branduolinio karo grėsmės, nesibaigiančių regioninių konfliktų, Jungtinės Tautos vaidino ir tebevaidina be galo svarbų vaidmenį siekiant tarptautinio stabilumo, pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo viso pasaulio gyventojams, socialinių ir ekonominių problemų nagrinėjimo ir jų sprendimo.
Kaip atsirado šis vardas? Terminą "Jungtinės Tautos" sugalvojo JAV prezidentas Franklinas D.Ruzveltas (1882-1945). Pirmą kartą oficialiai šis terminas buvo pavartotas 1942 m. sausio 1 d. dokumente "Jungtinių Tautų Deklaracija", kuriame 26 valstybių atstovai įsipareigojo kartu kovoti prieš Ašies valstybes - Vokietiją, Italiją ir Japoniją.
1945 m. spalio 24 d. 51 valstybė įsteigė Jungtinių Tautų Organizaciją, kurių pagrindinis tikslas - taikos išsaugojimas ir kolektyvinis saugumas bendradarbiaujant visoms tarptautinėms bendruomenėms. Šiandieną į šios tarptautinės organizacijos veiklą įsitraukė beveik visos pasaulio valstybės - 192 šalys.
Jungtinės Tautos - pavyzdžio žmonijos istorijoje neturinti pasaulinio tarptautinio bendradarbiavimo sistema, įsipareigojusi kovoti prieš karus, puoselėti ir stiprinti žmogaus teises, remti teisingumą ir tarptautinę teisę, stiprinti socialinę pažangą ir draugiškus santykius tarp tautų. Jungtinių Tautų Organizacija yra centras, padedantis šalims derinti savo veiksmus šių tikslų įgyvendinimui.
Perskaitykite tekstą.
Dar kartą perskaitykite tekstą ir pabraukite pagrindines ir šalutines idėjas. Naudokite skirtingų spalvų pieštukus, kad atskirtumėte skirtingų tipų idėjas (turite pabraukti pagrindinius žodžius, pagrindines mintis ir svarbius duomenis).
Pabandykite suprasti, kas sakoma tekste, atkreipdami dėmesį į pasibrauktąsias vietas ir, jei reikia, perfrazuodami jas (t.y., paaiškinant jas savais žodžiais).
Eilės tvarka išdėliokite pagrindines ir šalutines idėjas.
Pasirinkite schemos, kuri iliustruos informaciją, formatą.
Užpildykite pasirinktąjį schemos formatą, nepamiršdami, kad:
Plėtojamo dalyko apibūdinimas turi būti schemos viršuje.
Turi būti aiškiai iliustruojama hierarchija tarp pagrindinės idėjos ir šalutinių idėjų.
Šalutinėse idėjose turi atsiskleisti informacija, papildanti pagrindinę mintį.
Kiti patarimai visapusiškam skaitymui:
|
Jau žinome ką reiškia skaitymo veiksmas, o taip pat ir tai, kaip svarbu skaityti visapusiškai. Mes netgi praktiškai išbandėme keletą metodikų, padedančių teisingai visapusiškai skaityti.
Laikas pamąstyti apie savo skaitymo įpročius.
Trumpai atsakykite į klausimus:
Nesvarbu, mėgstate skaityti ar ne, turite žinoti, kad rašytiniai tekstai gali būti keleto rūšių. Taigi, turėtumėte susipažinti su nemenka jų įvairove ir netgi pasirinkti tokią rūšį, kuri yra jums artimiausia. Tokiu būdu skaitymas taps paprastesniu ir labiau jus praturtinančiu užsiėmimu.
| Literatūriniuose tekstuose žodžiai vartojami poetišku būdu, svarbus estetikos aspektas. | Balandžio pabaigoje patvirtinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija.Pagrindiniai šios strategijos uždaviniai atitinka ES bendros migracijos politikos keliamus uždavinius: teisinis ekonominės migracijos ES reglamentavimas, nelegalios migracijos prevencija, informacijos sklaida tarp tranzitinių ir kilmės šalių, darbo pasiūlos bei darbo paklausos atitiktis ir glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. |
| Moksliniai tekstai siekia pristatyti ar įrodyti naujus pasiekimus, grįstus moksliniais tyrimais.
|
PATVIRTINA KAD: darbuotojo prašyme užpildyta visa su įdarbinimu susijusi informacija, tokia kaip asmeninė, profesinė, mokesčių ir t.t. yra teisinga ir (…) |
| Administraciniai tekstai – komunikacijos tarp žmonių ir institucijų priemonė (firmų, kompanijų, susivienijimų, organizacijų ir pan.) | “Įdėjome daug pastangų, kad sukurtume unikalų automobilį, tokį, kaip tu ”.
(Automobilio reklama) |
| Juridiniai tekstai naudojami teisiniuose procesuose. | “Tas juokiasi iš svetimo žaizdos, Kas sužeistas nebuvo niekados. Viršuj, lange pasirodo Džuljeta Tyliau! Kas per šviesa lange plevena? Tai saulė rytmetinė, tai Džuljeta!”. (Ištrauka iš Romeo ir Džuljetos, William Shakespeare) |
| Žurnalistiniai tekstai yra tokie tekstai, kurie yra susiję su žurnalistine komunikacija (laikraščiai, žurnalai ir pan.)
|
“Masė gali būti nustatoma pagal pagreitį, kuriuo juda žinoma jėga veikiamas kūnas. Tokiame bandyme reikia matuoti tiek atstumus, tiek ir trukmes. Kadangi abu dydžiai reliatyvūs, skirtingu greičiu judantys stebėtojai masę taip pat nustatys nevienodai.(...)”.
(iš Einšteino reliatyvumo teorijos) |
| Humanistiniai tekstai naudojami bet tokiuose socialiniuose moksluose kaip: psichologijoje, sociologijoje, antropologijoje ir pan. | Pieno produktai Lietuvoje turėtų brangti
“Europos Sąjungai (ES) atvėrus intervencinius sandėlius, pieno rinka jau sureagavo - šalyse, į kurias Lietuvos pieno perdirbėjai eksportuoja, kai kurių produktų kainos krito ir pasigirdo kalbų apie pieno supirkimo kainų mažinimą, o produkcijos Lietuvoje branginimą.” (…). |
| Reklaminių tekstų tikslas – įtikinti skaitytoją aukšta produkto kokybe tam, kad ją parduotų. | Bendravimo psichologija - tai psichologijos metodų pagalba atliekami tyrinėjimai, kurių dėka nustatome individualių bei kolektyvinių subjektų tarpusavio įtakos dėsningumai, pasireiškiantys kognityviniais emocinėse bei elgesio plotmėse. J. Wieman ir K. Joils pateikia tokį pavyzdį: norint įsitikinti, kad egzistuoja tam tikra tvarka bendravime, užtenka paprasto pavyzdžio: gydytojai su senu pacientu kalba kaip su vaiku, o su vaiku - kaip su suaugusiu. (…).
|
| Elektroniniai tekstai remiasi informacinių technologijų naudojimusi (el. paštas, mob. telefonas ir pan.) | Šiandien susitinkame 5 valandą prie kavinukės, esančios netoli prekybos centro, iki pasimatymo ;-)
(SMS) |
Kaip matote, yra nemažai skirtingų tekstų rūšių. Bendrai visas rūšis galima suklasifikuoti į dvi pagrindines dalis – literatūriniai tekstai, telkiantys dėmesį į estetinį aspektą (poezija, romanai, apysakos…). |
 |
Atminkite...Yra daugybė tekstų rūšių, todėl gana lengva pasirinkti sau artimiausią ir labiausiai atitinkantį pomėgius rūšį. Pritaikykite išmoktas skaitymo metodikas su tokiais tekstais, kurie jums labiausiai patinka. |
 |
Response to issues and activities outlined in the Didactic Unit 3 |
We provide you with the following information in relation with the text suggested:
Do you know the meaning of all the words? Look up the meaning of those words that you don’t know in a dictionary.
You should have always a dictionary with you. This resource shall help you to understand the meaning of texts, and also to prevent spelling mistakes. In addition, in Internet there are many online dictionaries and encyclopedias available that support comprehension.
What is a leaf?
A leaf is a single sheet within a book.
What is a bookworm?
A lover of books.
What is an e-book?
A book produced in electronic format.
What is the main idea of the text?
A book is a piece of work, that can be produced in several formats (physical or electronic), and aims to develop a certain subject.
Which are the secondary ideas?
Books can have a literary content or an informative content. The body of all written works, including books is called literature.
In novels, a book may be divided into several large sections, also called books.
A lover of books is usually referred to as a bibliophile or, more informally, a bookworm.
A store where books are bought and sold is a bookstore or bookshop. Books can also be borrowed from libraries.
What is a book? Summarize the definition above.
A book is a set or collection of written, printed, illustrated, or blank sheets, made of paper, parchment, or other various material, usually fastened together to hinge at one side. A book produced in electronic format is known as an electronic book (e-book).
The scheme that you have developed, depending on the structure that you have chosen, must be similar to the following proposal:
The correct relationship between the suggested texts and types of texts is the following:
a-4; b-5; c-2; d-1; e-6; f-7; g-3 and h-8.
