Motyvacija mokytis

 

	This Project has been funded with support from the European Commission.  This communication reflects the views only of the author, and the Commission can not be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

 

5 Skyrius	Temos	Trukmė
Motyvacija mokytis	stereotipai apie LLL;	2 val.
	nauji įsidarbinimo faktoriai ir konkurencingumas darbo rinkoje;
	LLL privalumai darbo rinkoje: bendruomenės stiprinimas;  kokybiška tėvystė ir šeimyninis gyvenimas;

Vienas iš pagrindinių stereotipų apie mokymąsi visą gyvenimą yra tas, kad gebėjimas mokytis su amžiumi mažėja. Su amžiumi susiję stereotipai yra išties problematiška tema kalbant apie mokymąsi visą gyvenimą. Tokie gebėjimai mokytis kaip skaitymas, lankstumas ir kūrybiškumas yra dažnai siejami su jaunu amžiumi, tačiau vyresnieji besimokantieji apibūdinami kaip drausmingi, lojalūs ir susitelkę ties kokybe.  

Su amžiumi susiję tyrimai atskleidė, kad: gebėjimas mokytis su amžiumi nemažėja, tačiau mažėja dėl praktikos stokos. 

Nepaisant šio fakto, amžiaus stereotipai lieka didžiausia mokymosi visą gyvenimą kliūtimi. 

Vyresnio amžiaus besimokantieji suvokiami kaip lėtai besimokantys, nelankstūs, neturintys pakankamų kompiuterinio raštingumo įgūdžių ar rodantys prastus rezultatus apmokymuose.

Tyrimų rezultatai rodo, kad gebėjimas mokytis nebūtinai mažėja su amžiumi, tačiau dažnai mažėja dėl praktikos stokos. Tol, kol nenutrūkstamai treniruojamos smegenys, mokymasis yra įmanomas per visą žmogaus gyvenimą. Mokymaisi visą gyvenimą yra būtinas siekiant atremti demografinius pokyčius.

 

Iš tiesų, žmonių turimi – ar neturimi – įgūdžiai įtakoja jų užimtumo/įsidarbinimo galimybes. Įgūdžiai taip pat turi didžiulę įtaką:

• žmonių savigarbai ir pasitikėjimui savimi;
• jų bendrumo jausmui su platesne visuomene, kurioje jie gyvena ir gebėjimui pilnavertiškai į ją įsilieti;
• jų gebėjimui  prisidėti prie vietinės bendruomenės, kurioje jie gyvena;
• jų gebėjimui susidoroti su spektru kasdienių užduočių, kurias dauguma žmonių laiko savaime suprantamu dalyku;
• jų gebėjimui būti gerais tėvais ar pasirūpinti kitais savo šeimos nariais.

Dažniausiai pasitaikantys argumentai už mokymąsi visą gyvenimą yra tokie kaip kvalifikacijos kėlimas, gebėjimas prisitaikyti prie naujų darbdavio reikalavimų ir iššūkių darbo rinkoje; kitaip tariant – galimybė tapti labiau konkurencingu ieškant darbo ir jame išsilaikyti. Šie privalumai neabejotinai svarbūs kiekvienam. Gerai apmokamas ir saugus darbas yra būtina sąlyga asmens gerovei.
Vis dėlto, mokymosi visą gyvenimą nauda yra kur kas didesnė nei konkurencingumas darbo rinkoje ar galimybė gauti geras pajamas. Mokymasis visą gyvenimą daro teigiamą įtaką asmenybei ir praskaidrina kasdienį gyvenimą.
Štai keletas mokymosi visą gyvenimą naudos aspektų, kurie padės jums atpažinti mokymosi ir naujų žinių poreikį:
1. Mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai padeda iki galo išvystyti įgimtus gebėjimus;
Mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai atveria mintis. Neatskiriama mokymosi visą gyvenimą įgūdžių dalis yra gebėjimas keistis idėjomis ir požiūriais. Niekas neprilygsta klausymuisi ar dalyvavimui įkvepiančioje diskusijoje, padedančioje mums pamatyti ir kitą medalio pusę.  Šis davimo-gavimo ryšys atveria mūsų mintis. Mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai sukelia smalsumą ir žingeidumą. Kuo daugiau besimokantieji atranda, tuo labiau jie nori mokytis.
2. Mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai suteikia daugiau išminties ir įgalina jus pažvelgti į savo gyvenimą iš kito taško. Jie padeda mums geriau suprasti visus praeities nesėkmių ir pasisekimų kodėl ir kaip, o taip pat padeda mums geriau save pažinti.  Mes įgyjame daugiau išminties, kuri ateitų vėlyvesniame gyvenime.
3. Mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai padeda mums prisitaikyti prie pokyčių. Žinių visuomenė yra nuolatinės kaitos būsenoje. Dažnu atveju sendami galime pradėti jaustis kaip patarlėje “seno šuns neišmokysi naujų triukų.” Tai absoliuti netiesa. Mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai įgalina mus eiti kartu su pokyčiais visuomenėje. Dar daugiau, mokymosi su bendraamžiais aplinka ne tik leidžia koja kojon žengti su pokyčiais, bet ir suteikia malonumą.
4. Mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai įtraukia mus kaip aktyvius visuomenės dalyvius.
5. Mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai padeda mums rasti naujų draugų ir vystyti vertingus santykius. Niekas nemėgsta būti vienišas. Besimokydami žmonės susitinka vieni su kitais, užmezga draugystes ir džiaugiasi aktyviu socialiniu gyvenimu. Mokymasis visą gyvenimą yra nuostabus būdas palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, susirasti naujų draugų ir mėgautis gyvenimu, apsuptu saviškiais, kurie nuoširdžiai apkabins iš džiaugsmo ir vėlesniais gyvenimo metais.
6. Mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai praturtina gyvenimą ir suteikia asmeninės pilnatvės. Jie sustiprina tikėjimą, kad mūsų gebėjimas mokytis metams bėgant tikrai nemažėja.

Silpni įgūdžiai ne tik menkina žmogaus pasitikėjimą savimi, bet ir susilpnina individo gebėjimus bei norą veikti, siekiant pagerinti savo situaciją. Socialumo netekę suaugusieji žymiai labiau nei visi kiti turėtų būti įsitraukę į mokymąsi.
Mokymosi visą gyvenimą idėja yra mokymasis visų gyvenimo tarpsnių metu (nuo ankstyvosios vaikystės iki senyvo amžiaus) ir visomis mokymosi formomis (formalus mokymasis, neformalus mokymasis).

Mokymasis yra tęstinis procesas, kurio metu individo rezultatai ir motyvacija mokytis kinta, priklausomai nuo konkretaus gyvenimo periodo bei mokymosi įgūdžių, žinių, įpročių ir mokymosi patirčių, įgytų jaunesniame amžiuje.  
Įgūdžių, kompetencijų įgijimas ir nuolatinis atnaujinimas bei patobulinimas yra laikomas būtina sąlyga visų piliečių asmeniniam tobulėjimui ir dalyvavimui bet kokioje visuomeninėje veikloje.

Pažeidžiamumas nedarbui ar „sąrašas“ labiausiai darbo rinkoje pažeidžiamų žmonių niekam nėra naujiena. Nauja yra tai, kad esminės pažeidžiamumo apraiškų priežastys per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė.

Dabartiniu metu pažeidžiamumas darbo rinkoje pasireiškia ne tik siaurame „tradiciškai pažeidžiamų asmenų grupių“ rate, kurį sudaro nekvalifikuoti, neįgalūs asmenys, moterys, migrantai. 
Nedarbo rizika gali paliesti bet kurią visuomenės grupę. Visos grupės susiduria su pažeidžiamumu, kuris didžiąja dalimi yra sąlygotas sparčių socio-ekonominių pokyčių.

Spartūs socialiniai ir ekonominiai pokyčiai veikia skirtingų asmenų grupių įsidarbinimo perspektyvas, o taip pat įtakoja tipiškus pažeidžiamiems asmenims būdingus bruožus. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų buvusių sovietų sąjungos šalių, vidutinio amžiaus vyrai (dauguma tų, kurie buvo kvalifikuoti darbininkai) iškrito iš darbo rinkos staigaus pramonės nuosmukio metais - tarp 1992 ir 1995.

Nuo 2004, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, eurointegracijos procesas pradėjo ‘formuoti’ esmines nedarbo pažeidžiamumo priežastis. Lietuvoje, kaip ir kitose naujose šalyse Narėse, nacionalinės kompanijos išplėtė savo veiklą už šalies ribų, taigi, didžioji dalis darbų (nebūtinai aukštos kvalifikacijos) ėmė reikalauti gerų užsienio kalbos žinių.

Užsienio turistų antplūdis sustiprino reikalavimus mokėti užsienio kalbą daugybėje darbų paslaugų sektoriuje (parduotuvėse, viešbučiuose, restoranuose...). Tokia situacija apsunkino virš 40 metų žmonių padėtį – tapo sunku išsilaikyti darbe ar susirasti naują darbą.
Besikeičiančios visuomenės ir  darbo rinkos sąlygoja vienų žmonių grupių nesaugumą savo darbuose ir priešingai – galimybių atsiradimą kitoms žmonių grupėms. Šioje situacijoje nėra „teisingų“ įgūdžių ar kompetencijų, kurios galėtų užtikrinti saugumą darbo rinkoje. Pagrindinis pažeidžiamumo veiksnys – negebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir mokytis visą gyvenimą.
Mokymosi visą gyvenimą įgūdžių trūkumas ženkliai apsunkina kitus, tradicinius pažeidžiamumo veiksnius (lytį, negalią, amžių, priklausymą tautinei mažumai ir kt.)

Atminkite!

Suaugusiųjų mokyme labai svarbus aspektas – motyvacija. Gali būti mažiausiai penki motyvacijos šaltiniai suaugusiųjų mokymuisi: Socialiniai santykiai: susirasti naujų draugų, atrasti ryšių ir draugystės  poreikį. Gerovė : rasti gerai apmokamą darbą ir turėti daugiau galimybių pajamoms gauti (pavyzdžiui, pradėti savo verslą). Asmeniniai pasiekimai: įgyti aukštesnį statusą darbe, padaryti profesinę pažangą. Išvengimas/Sužadinimas: pašalinti nuobodulį, suteikti pokyčių kasdienei rutinai darbe ar namie, sušvelninti kitus įtempto gyvenimo įvykius. Smalsumas ir pomėgiai: mokytis mokymosi labui, siekti žinių savo paties labui, patenkinti smalsų protą.

Suaugusieji, skirtingai nei vaikai ir paaugliai, turi begales atsakomybių, kurios turi būti subalansuotos su mokymosi poreikiais. Dėl šių atsakomybių  norėdami mokytis suaugusieji susiduria su įvairiomis kliūtimis. Tai gali būti laiko, pinigų, pasitikėjimo savimi, informacijos apie galimybes mokytis trūkumas, planavimo problemos ar sunkumai, susiję su vaikų priežiūra ir transporto problema.

Kliūtimi gali tapti ir motyvacijos veiksnys. Kas motyvuoja suaugusius besimokančiuosius? Tipiški motyvuojantys dalykai: kompetencijų ar pažymėjimų reikalavimas, tikėtinas paaukštinimas, darbo pagerinimas, poreikis išlaikyti senus įgūdžius ar įgyti naujų, poreikis prisitaikyti prie darbo pokyčių ar patenkinti kompanijos nurodymus.

 

Geriausias būdas motyvuoti suaugusius mokytis yra paprasčiausiai sustiprinti jų priežastis pašalinti  kliūtis.

Įsidėmėkite, kad…!

Mokymasis mokytis yra svarbus įgūdis, kuris leis jums veiksmingai studijuoti, pritaikyti žinias ir keisti savo gyvenimą geresne linkme.

Keletas patarimų mokymosi visą gyvenimą įpročiui ugdyti:
Visuomet turėkite knygą
Visai nesvarbu, ar ją perskaitysite per metus, ar per savaitę. Visuomet stenkitės turėti knygą, kurią turėdami laisvo laiko pasiimkite su savimi, kad galėtumėte paskaityti. Tiesiog skaitydami po keliolika minučių dienos bėgyje tarp įvairių veiklų jūs galėtumėte perskaityti po knygą kiekvieną savaitę. Tai reiškia – mažiausiai penkiasdešimt per metus. 
Turėkite sąrašą  “ką reikia išmokti“
Visi turime sąrašus, ką reikia nuveikti. Tai yra užduotys, kurios turi būti įvykdytos. Pabandykite taip pat pasidaryti ir sąrašą, ką reikia išmokti. Jame galite surašyti naujas mokymosi sričių idėjas. Galbūt jūs norėtumėte išmokti naujos užsienio kalbos...Užrašykite viską, kas jus motyvuoja.
Susiraskite intelektualesnių draugų
Pradėkite leisti daugiau laiko su mąstančiais žmonėmis. Ne tik su tais, kurie yra sumanūs, bet ir su tais, kurie iš tiesų investuoja daug savo laiko mokydamiesi naujų įgūdžių. Jūs perimsite jų įpročius. Dar daugiau, greičiausiai jie pasidalins savo žiniomis su jumis.  
Valdomas mąstymas
Albertas Einšteinas kartą pasakė: “Visi, kas per daug skaito ir per mažai naudoja savo smegenis, puola į tingaus mąstymo įpročius.” Nepakanka paprasčiausio mokymosi iš kitų išminties, jūs patys turite mąstyti. Skirkite laiko perskaitytų minčių apsvarstymui.
Pritaikykite praktiškai
Įgūdžių ugdymas yra bevertis, jei nėra pritaikomas. Mokymasis tapyti nėra tas pats, kas pasiimti teptuką. Jeigu jūsų žinios negali būti pritaikomos, išreikškite jas praktiškai.
Mokykite kitus
Mokydami jūs patys išmokstate. Jei turite galimybę perteikti mintis kitiems, jums žymiai geriau seksis įtvirtinti žinias. Pasidalinkite mintimis su draugais.
Mokykitės grupėse
Mokytis visą gyvenimą nereiškia pasmerkti save krūvai dulkančių vadovėlių. Prisijunkite prie organizacijų, kuriose mokoma įgūdžių. Studijos, mokymosi dirbtuvės ar mokymuisi skirti renginiai gali padaryti lavinimąsi smagia socialine patirtim.
Susiraskite darbus, kurie skatintų mokymąsi
Susiraskite darbą, kuris skatintų tęstinį mokymąsi. Nešvaistykite keturiasdešimt valandų per dieną darbui, kuris nepateikia jokių iššūkių.
Imkitės naujovių
Pamėginkite padaryti kažką, ko nemokate/nežinote. Priverstinis mokymasis gali būti išties smagus ir viliojantis. Jeigu jūs laikote save siaubingu dailininku, pabandykite tapyti.
Klausykitės savo intuicijos
Mokymasis visą gyvenimą yra panašus į klajonę per dykumą. Niekada negali žinoti, ko galima sulaukti ir ne visada mintyse yra galutinis tikslas. Leisdami savo intuicijai rodyti kryptį jūs galite suteikti savarankiškam mokymuisi daugiau malonumo. Daugelio iš mūsų gyvenimus sudaužė absoliučiai logiški sprendimai.
Ryto „penkiolika“
Paskirkite penkiolika minučių ryte mokymuisi. Jei jaučiatės pernelyg netvirtai, galite šiek tiek palaukti. Tiesiog neatidėkite to vėlesniam laikui, nes užgriuvę kiti skubūs darbai išstums šį užsiėmimą iš jūsų dienotvarkės.
Susilaukite atpildo

Gaukite informacijos, kurią galite panaudoti. Susidūrimas su situacija, kurioje galite panaudoti savo turimas žinias, gali būti puikus pasididžiavimo šaltinis.

Pamąstykite…

Keletas išorinių priežasčių verčia jus įtikinti mokytis. Troškimas turi ateiti iš vidaus. Kai tik nuspręsite, kad norite paversti mokymąsi visą gyvenimą įpročiu, priklausys tik nuo jūsų, kad tai taptų jūsų gyvenimo prioritetu.

 

 

Atsakymai į 5-ojo skyriaus klausimus ir pratimus

1 Pratimas

1.

2 Pratimas

2.