Veiksmingo mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai [1]

 

	This Project has been funded with support from the European Commission.  This communication reflects the views only of the author, and the Commission can not be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

 

2 Skyrius	Temos	Trukmė
Veiksmingo mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai	Poreikio mokytis visą gyvenimą pripažinimas;	3 val.
	Sistemingo požiūrio į mokymąsi formulavimas;
	Asmeninių mokymosi tikslų nusistatymas;
	Mokymosi tikslų siekimo planavimas ir kontroliavimas (laiko valdymas); Mokymosi proceso apmąstymas;

Jeigu norite gauti viską, ką įmanoma iš mokymosi, turite aiškiai žinoti priežastis, kodėl mokotės ir ko norite pasiekti. Kad tai taptų aišku, turite suprasti nuo kokio taško pradedate ir kur einate.

 

Besimokantieji suaugusieji yra žmonės, turintys gyvenimo patirties ir jie dažnai yra nukreipti į save – nori patys nusistatyti savo mokymosi tikslus.
Svarbu nusistatyti tikslus, kuriuos jūs GALITE pasiekti.
Jei norite, kad jums pasisektų, turite nusistatyti tikslus. Be tikslų jums trūks susitelkimo ir krypties. Tikslų nusistatymas ne tik leidžia jums kontroliuoti savo gyvenimą, bet ir suteikia jums gaires, parodančias ar jums iš tikrųjų sekasi siekiant tikslo. Pamąstykite apie tai.

 

Ar susimąstėte apie tai, ką norite nuveikti per ateinančius penkerius metus?... Ar jums aišku, koks jūsų pagrindinis dabartinis tikslas jūsų darbe?... Ar žinote ką norite pasiekti iki šios dienos galo?

Mokymosi tikslų nusistatymas yra žymiai daugiau nei vien tik pasakymas, kad jūs norite kažko išmokti. Jūs turite aiškiai apibrėžti, ko jūs norite išmokti ir, svarbiausia,  suprasti kam jums to reikia. Turėdami tikslų nusistatymo įgūdį jūs galite nusistatyti tikslus ir vėliau mėgautis pasitenkinimu, kuris ateis kartu su žinojimu, kad jūs pasiekėte tai, ką apsibrėžėte. Ką nuspręsite šiandien įvykdyti?

Mokymosi tikslų nusistatymas suteikia jums ilgalaikę viziją ir trumpalaikę motyvaciją.  Jis susitelkia ties žinių įsisavinimu ir padeda jums tvarkyti savo laiką ir išteklius taip, kad jūs galėtumėte pasiekti viską, ką įmanoma savo gyvenime. Nusistatydami tikslus, jūs taip pat stiprinate pasitikėjimą savimi.

Svarbu!: 

Mokymosi tikslų nusistatymas yra svarbus: sprendžiant kokių tikslų norite pasiekti mokydamiesi; svarbių dalykų nuo nereikšmingų atskyrimui; savęs motyvavimui.

 

Keletas svarbių aspektų kaip nusistatyti mokymosi tikslus:

• Nusistatykite mokymosi tikslus, kurie jus motyvuotų.

Kai patys nusistatote mokymosi tikslus, svarbu, kad jie būtų motyvuojantys: tai reiškia, kad jūs užtvirtinate, jog yra kažkas, kas jums labai svarbu ir kad verta to siekti. Motyvacija – yra raktas siekiant mokymosi tikslų.
Tikslų siekimas reikalauja pasižadėjimo sau. Tam, kad padidintumėte pasisekimo tikimybę, turite neatidėlioti ir laikytis „aš privalau tai padaryti“ požiūrio.  

Patarimas: Kad būtumėte tikri, jog tikslas yra išties motyvuojantis, užsirašykite, kodėl jis jums yra vertingas ir svarbus. Paklauskite savęs „Jeigu aš turėčiau papasakoti apie savo tikslą kitiems, kaip aš jiems pasakyčiau, kad jie įsitikintų mano tikslo verte?"

• Nusistatykite SMART (angl. – sumanus, išradingas) tikslus.

Galbūt jau esate kada nors girdėję apie SMART tikslus. Tačiau ar visada laikotės šios taisyklės? Paprasta tiesa – kiekvieno tikslo pasiekimui turi būti laikomasi SMART principų. Yra daugybė variacijų, kaip apibūdinti SMART, bet esmė yra tokia – tikslai turėtų būti:

• Specifiniai
• Measurable - Pamatuojami
• Attainable - Pasiekiami
• Relevant - Svarbūs
• Time bound – Apriboti laike

Specifiniai mokymosi tikslai
- Jūsų mokymosi tikslas turi būti aiškiai apibrėžtas. Migloti ar apibendrinti tikslai yra sunkiai pasiekiami, nes jie negali suteikti mokymuisi krypties.
Pavyzdžiui, - Turiu įgyti bendravimo įgūdžių per du mėnesius laiko – yra apibrėžtas, konkretus tikslas. Tuo tarpu – Turiu pagerinti socialinius įgūdžius – yra pernelyg bendras, kad būtų pasiektas.
Pamatuojami mokymosi tikslai.
Į savo mokymosi tikslus įtraukite tikslias sumas, datas ir pan. Galėsite pamatuoti, įvertinti, kokią pažangą padarėte.
Pavyzdžiui, Dviejų mėnesių bėgyje turiu išmokti bendravimo įgūdžių, išlaikyti testą ir gauti pažymėjimą.
Pasiekiami mokymosi tikslai.
Įsitikinkite, kad numatytuosius tikslus yra įmanoma pasiekti. Jei turėsite tikslų ir jokios vilties, kad juos įmanoma pasiekti, jūs tik demoralizuosite save bei griausite pasitikėjimą savo gebėjimais ko nors išmokti.
Tačiau, nepasiduokite norui nusistatyti tikslus, kurie yra pernelyg lengvai pasiekiami. Pusiausvyrą pasieksite nusistatydami realius, tačiau reikalaujančius visų jėgų tikslus.
Svarbūs mokymosi tikslai.
Mokymosi tikslai turi būti susiję su jūsų siekiama gyvenimo bei karjeros kryptimi. Turėdami lygiagrečius tikslus, jūs nukreipiate dėmesį į tai, ko jums reikia, kad eitumėte pirmyn ir darytumėte tai, ką norite daryti. Nusistatykite plačius, padrikus ir nepastovius tikslus, ir tuščiai iššvaistysite savo laiką bei savo gyvenimą.
Apriboti laike mokymosi tikslai.
Jūsų mokymosi tikslai turi turėti galutinius terminus.
Nusistatykite mokymosi tikslus raštu
Užrašymo veiksmas padaro tikslą realiu ir apčiuopiamu. Negalėsite turėti jokių pasiteisinimų, kad pamiršote apie tai. Rašydami vartokite žodžius „padarysiu“, „išmoksiu“, vietoj „norėčiau padaryti, išmokti“ ar „galėčiau padaryti, išmokti“. Pavyzdžiui, „aš išmoksiu naudotis kompiuteriu iki šių metų gegužės mėnesio pabaigos“. O ne „norėčiau išmokti naudotis kompiuteriu iki šių metų gegužės mėnesio pabaigos“. Pirmajame teiginyje slypi galia ir jūs galite „matyti“ savo kompiuterinio raštingumo mokymosi pažangą, o antrajam trūksta entuziazmo ir galite lengvai nukrypti nuo tikslo. 

Patarimas: Savo tikslą įvardinkite pozityviai. Jei norite patobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, sakykite, "Aš išmoksiu dirbti Excell programa ir praktiškai pritaikysiu savo žinias.“, o ne - "Aš išmoksiu viską apie Excell." Pirmasis yra motyvuojantis; o antrajame slypi šansas, kad net ir viską sužinojus apie Excell, jums gali nepavykti pritaikyti to praktiškai.

Atminkite! 

Tikslai yra nustatomi skirtingais lygiais: Pradžioje jūs susikuriate savo "didįjį paveikslą", ko jūs norite pasiekti. Tada, jūs suskaidote visa tai į vis mažesnius tikslus, kuriuos turite įvykdyti, kad pasiektumėte savo galutinį tikslą. Galiausiai, kai tik turite planą, galite pradėti siekti savo tikslo.

Pirmasis žingsnis nusistatant mokymosi tikslus yra apsvarstymas, ko jūs norite pasiekti mokydamiesi per, sakykime, penkerius metus (į ateitį). Tokie ilgalaikiai tikslai formuoja bendrą perspektyvą, kuri nulemia  kitus sprendimų priėmimo aspektus.  

Norėdami aprėpti visas svarbiausias savo gyvenimo sritis, pabandykite nusimatyti tikslus šiose srityse (ar kitose, jums svarbiose srityse, kurias galite susigalvoti patys):

• Įsidarbinimas:

Jei neturite darbo, ar dirbate darbą, kuris jūsų netenkina – turite pagerinti savo konkurentiškumą darbo rinkoje. Tam, kad tai padarytumėte, turite sustiprinti savo pagrindines kompetencijas ir/ar  pagerinti profesinius įgūdžius.

• Karjera:
  Ką jūs norite pasiekti savo karjeroje?
• Išsilavinimas:
  Ar yra kažkas konkretaus, ką labai norite išmokti? Kokios informacijos ir įgūdžių jums reikia, kad pasiektumėte kitus tikslus?
• Šeima:
  Ar norite tapti tėvais? Jei taip, kaip ketinate tapti gerais tėvais?
• Finansai:
  Kiek jūs norite dabar uždirbti, metų laikotarpyje, trejų metų laikotarpyje?
• Dalyvavimas:

Ar norite padaryti pasaulį geresne vieta? Jei taip, kaip? – dalyvaudami bendruomenės veikloje, įkurdami nevyriausybinę organizaciją?

Patarimas: Nusistatykite prioritetus: kai turite keletą tikslų, kiekvienam suteikite prioritetinę vietą. Tai padės išvengti užsikrovimo pernelyg dideliu kiekiu tikslų ir sukoncentruoti dėmesį ties pačiais svarbiausiais.

Kai nusimatote savo „paveikslą“ (penkerių metų mokymosi tikslus), nusistatykite metų planą, pusės metų planą ir vieno mėnesio planą, kuriuose būtų palaipsniui smulkesni tikslai, kurių pasiekimas vestų link didžiojo tikslo. Tuomet surašykite kasdienių darbų sąrašą, kuriuos reikia atlikti, norint siekti stambesnių tikslų.  

Patarimas: Nusistatykite pasiekiamus smulkesniuosius tikslus. Jei tikslas yra per didelis, gali atrodyti, kad jūs nedarote jokios pažangos. Mažesnių ir didėjančių tikslų turėjimas suteikia daugiau galimybių atpildui gauti. Šiandienos tikslus išveskite iš stambesniųjų.

Kartkartėmis peržiūrėkite ilgalaikius planus, pakoreguokite juos prie besikeičiančių prioritetų ir patirties.

Būkite krupštus: Nusistatykite aiškius tikslus, kuriuose būtų sumos, laikas, datos – taip galėsite išmatuoti pasiekimus. Jei taip darysite, tiksliai žinosite, kada pasiekėte tikslą ir išgyvensite tikrą pasitenkinimą, kad jį pasiekėte.

Svarbu!:

Nesėkmė siekiant tikslo neturi didelės reikšmės, jei jūs iš jos pasimokote.  Pasinaudokite gauta pamoka tolimesniame tikslo siekime.

 

 

Kai nusimatysite mokymosi tikslus, jums reikės gerų laiko planavimo įgūdžių, kad galėtumėte juos pasiekti.
Laiko planavimo įgūdžiai yra labai svarbūs.

Laiko planavime svarbiausia: Koncentruotis į rezultatus, o ne į užimtumą.  Daug žmonių leidžia savo dienas karštligiškai bėgdami nuo vienos veiklos prie kitos, tačiau nieko nepasiekia, nes neteisingai sutelkia savo pastangas.

80:20 Taisyklė Tai yra apibendrintas Pareto principas, kitaip vadinamas '80:20 Taisykle'. Teigiama, kad tipiškai 80% nekryptingų pastangų sukuria tik 20% rezultatų. Tai reiškia, kad likusieji 80% rezultatų gali būti pasiekiami tik su 20% pastangų.

 

Pasvarstykite…

Kaip dažnai pastebite, kad jums labai trūksta laiko? Kas savaitę, kasdien, kas valandą? Daugeliui žmonių atrodo, kad niekada nepakanka laiko viskam atlikti. Kai jūs žinote, kaip tvarkyti savo laiką, jūs įgyjate kontrolę. Laiko valdymas padeda jums pasirinkti ką ir kada reikia atlikti. Tai labai svarbu, jei norite pasiekti kažką itin vertingo.

Laiko valdymas siekiant mokymosi tikslų yra produktyviausias, kai yra reguliarus, pavyzdžiui – kiekvienos savaitės pradžioje. Pasinaudokite šiais žingsniais ruošdami mokymosi tvarkaraštį:
1. Pradėkite nuo to, kiek laiko norite skirti mokymuisi. Tai priklausys nuo jūsų darbo ir asmeninių tikslų gyvenime.
2. Kitas žingsnis – nusistatyti veiksmus, kuriuos privalote padaryti. Pavyzdžiui, jie mokotės kompiuterinio raštingumo, turite paskirti laiko praktiniam darbui ir suplanuoti galimybę kažkur pasinaudoti kompiuteriu. Peržvelkite savo veiklas ir susiskirstykite pagal prioritetus.  

3. Paskutinis žingsnis – numatyti papildomo laiko. Daugelio žmonių darbe nuolat būna nenumatytų trukdžių, pasikeitimų. Akivaizdu, kad tokių dalykų numatyti neįmanoma. Vis dėlto, palikdami laisvo laiko savo tvarkaraštyje jūs suteiksite sau lankstumo jį pertvarkyti tuomet, kai iškils reikalas reaguoti į skubius darbus.

Svarbu!:

Planavimas yra procesas, kurio metu jūs planuojate kaip naudosite savo laiką. Veiksmingai planuojant, jūs sumažinsite įtampą ir maksimaliai veiksmingai išnaudosite laiką. Tai yra vienas svarbiausių laiko valdymo įgūdžių, kuriais jūs galite pasinaudoti.

Norint veiksmingai planuotis, jums reikia efektyvios planavimo sistemos. Tai gali būti dienoraštis, užrašų knygutė su kalendoriumi, darbo knyga ar programinė įranga kompiuteryje (pvz. MS Outlook). Tinkamiausias būdas priklauso nuo jūsų pasirinkimo.
Planavimas yra penkių žingsnių procesas:

1. Nusimatykite savo laisvą laiką.
2. Sudarykite užduočių sąrašą – ką privalote atlikti, kad pasisektų.
3. Suplanuokite prioritetines skubias užduotis ir esmines mokymosi veiklas.
4. Numatykite papildomo laiko nenumatytoms aplinkybėms.
5. Likusiame laike suplanuokite veiklas, kurios susijusios su jūsų asmeniniais tikslais ir prioritetais.

Jei jums liko labai mažai arba iš viso neliko laisvo laiko kol pasiekėte penktąjį žingsnį, tuomet iš naujo peržiūrėkite viską nuo pirmojo iki ketvirtojo žingsnio.

Pasvarstykite…

Gerai sudėliotas tvarkaraštis leidžia jums vykdyti įsipareigojimus, o tuo pačiu palieka laisvo laiko atlikti tai, kas jums svarbu. Tai yra jūsų svarbiausias ginklas įveikiant darbo perkrovą. Kodėl laiko valdymas yra svarbus siekiant mokymosi tikslų? Ar jūs gebate efektyviai valdyti savo laiką be tikslų ir prioritetinių užduočių nusistatymo?

 

 

 

Koks yra jūsų laiko valdymas?

1. Ar jūs dažnai užbaiginėjate darbus paskutinę minutę arba prašote, kad būtų pratęstas užduoties atlikimo laikas?

1. Niekada
2. Retai
3. Dažnai

2. Ar jūs atsidedate laiko planavimui ir darbų paskirstymui?

1. Niekada
2. Retai
3. Dažnai

3. Ar jūs žinote kiek praleidžiate laiko įvairiems darbams, kuriuos atliekate?

1. Niekada
2. Retai
3. Dažnai

4. Ar jūs nusistatote tikslus, kad nuspręstumėte kokias užduotis ir veiklas reikia atlikti?

1. Niekada
2. Retai
3. Dažnai

5. Ar jūs išdėstote pagal svarbą “Ką reikia padaryti” sąrašą?

1. Niekada
2. Retai
3. Dažnai

6. Ar prieš pradedant atlikinėti užduotį jūs apmąstote, ar gauti rezultatai bus verti sugaišto laiko?

1. Niekada
2. Retai
3. Dažnai

 

Atsakymai į 1-ojo skyriaus klausimus ir pratimus

1 Pratimas

1.

2 Pratimas

2.

3 Pratimas

Taškai: 1.- 1 taškas; 2- 2. taškai; 3. – 3 taškai. Jei jūs surinkote 18  taškų, jūs turite pagrindinius laiko valdymo įgūdžius. Jei surinkote tarp 15-12, jums reikia permąstyti sritis, kuriose jūsų įgūdžiai yra silpni ir juos sustiprinti. Jei jūsų surinktų balų skaičius yra artimas 6, jums reikia rimtai atkreipti dėmesį į savo laiko valdymo įgūdžius.