Veiksmingo mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai (2)

 

	This Project has been funded with support from the European Commission.  This communication reflects the views only of the author, and the Commission can not be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

 

3 Skyrius	Tema	Trukmė
Veiksmingo mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai	Atpažinti gebėjimą įsitraukti į LLL;	5 val.
	Įvertinti asmenines stiprybes ir vystymosi sritis;
	Nustatyti ir įvertinti mokymosi šaltinius ir galimybes (rinkti ir analizuoti susijusią informaciją);
	Tinkamai naudotis informacija sprendžiant nustatytas problemas; reflektuoti mokymosi procese;

 

Yra daugybė testavimo priemonių, padedančių išsiaiškinti skirtingų dalykų mokymosi gebėjimus skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonėms. Jūs galite lengvai išmokti kompiuterinio raštingumo, tačiau gali būti sunku išmokti užsienio kalbos ar atvirkščiai. 

Svarbu!: 

Jūsų efektyvaus mokymosi kelias veda per pažinimą: Savo paties; Savo galimybių mokytis; Proceso, kuriuo sėkmingai naudojotės praeityje; Srities, kurioje norite tobulėti

Besimokantys suaugusieji (pradėdami vėl mokytis) dažnai svarsto ir iš naujo įvertina savo motyvaciją, nes dabar jie naudos mokymąsi savo gyvenimo kūrimui. 
Sekantys žingsniai jums padės geriau suprasti kaip jūs mokotės:

Pasvarstykite…

Pradėkite nuo praeities:  Kokia yra jūsų mokymosi patirtis – kaip jūs mokotės?  Ar jums: patinka skaityti?  spręsti problemas?  atsiminti?  pasakoti?  interpretuoti?   kalbėti grupėms? Patinka klausinėti apie tai, ką išmokote? Ar turite galimybių gauti informaciją iš įvairių šaltinių? Patinka individualus mokymasis ar mokymasis grupėje?

 

 

Įgūdžiai, reikalingi efektyviam mokymuisi: Laiko valdymas Tikslų nusimatymas Mokymasis grupėje Motyvacija Klausymosi įgūdžiai Problemų sprendimo įgūdžiai Sprendimų priėmimas Kritinis mąstymas

Svarbu!: 

Yra keletas bendrų principų, kaip suaugusiems su skirtingu išsilavinimu padaryti mokymąsi veiksmingu. Paverskite mokymąsi aktyvia veikla. Jums labiau seksis mokytis, jeigu jūs: imsitės aktyvaus vaidmens planuodami, kontroliuodami ir vertindami mokymąsi; atsikratysite išankstinių baimių apie tai, ko jūs galite išmokti ir ko ne; pasirinksite tuos dalykus ir kursus, kurie yra artimiausi jūsų užsiėmimui ir asmeniniam  gyvenimui.

Keletas universalių veiksmingo mokymosi įgūdžių:

Aktyvus klausymasis:
Klausytojas sutelkia savo dėmesį tam, kad suprastų kas yra sakoma. Tai nereiškia, kad jūs sutinkate su tuo. Tai tik reiškia, kad jūs supratote.

Žiūrėjimas/stebėjimas:
Peržiūrėkite paveikslus, grafikus, lenteles ir kt. vaizdines priemones. Pabandykite suprasti, kokia šių priemonių paskirtis ir svarba.

You must take into account that…!

Kiekvieno iš mūsų mokymosi stiliai skiriasi priklausomai nuo asmens ir skirtingų situacijų. Tai suprasdami ir vystydami tam tikrus įgūdžius, kurie padeda jums mokytis, jūs turėsite visą mokymosi potencialą.

Sumanaus mokymosi patarimai:
Ką tiksliai jūs turėtumėte daryti besimokant?

• Mokykitės to, ko reikia, kad užbaigtumėte kokį nors dalyką. 
• Numatykite reguliarius mokymosi periodus. Pats efektyviausias būdas ko nors išmokti – reguliariai kartoti. Ar jūs mokytumėtės kompiuterinio raštingumo, ar peržvelgtumėte savo užrašus, jūs mokotės kartojimosi principu.
• Būkite realistiški.
• Kai sudarinėsite mokymosi planą, nuspręskite kiek laiko jūs iš tiesų norite mokytis ir išdalinkite tą laiką visiems mokymosi kursams. Geriau praleisti pusę valandos kiekvienam dalykui, nei suplanuoti kiekvienam po valandą ir iki galo neįvykdyti.  
• Įsirenkite nuolatinę mokymosi vietą. Kai mokotės toje pačioje vietoje kiekvieną kartą, tampate sąlygotas ten mokytis. Jūsų protas automatiškai persijungs, net jei jausitės nenusiteikę mokytis.  
• Mokykitės trumpai ir dažnai. Jūsų smegenys priims informaciją greičiau ir geriau ją apdoros, jeigu jūs nesistengsite jų perkrauti. Keturi trumpo mokymosi kartai per savaitę yra žymiai efektyviau, nei du ilgi dėl šių priežasčių: (1) dažnas kartojimas yra atminties gerinimo raktas, ir (2) jei jūs turėsite ilgą tarpą tarp mokymosi sesijų, galite pamiršti nemenką dalį išmoktos medžiagos.
• Mokymosi sesijas pradėkite laiku. Skamba kaip nereikšminga detalė, tačiau neįtikėtina, kaip greitai tos 10 minučių išauga. Lavinkite save išnaudoti kiekvieną suplanuoto laiko minutę.
• Mokykitės kai esate budrūs. Dauguma žmonių efektyviausiai dirba dienos valandomis. Daugeliu atvejų, viena valanda dienos atstoja pusantros valandos nakties. Nuspręskite koks laikas geriausias jums ir pagal tai suplanuokite mokymosi laiką. Būdami budrūs atliksite daugiau.
• Nusimatykite specialų tikslą kiekvienam studijuojamam dalykui. Jūs nuveiksite daugiau ir greičiau, jei nusimatysite tikslą kiekvienai mokymosi sesijai .
• Pirmiausia mokykitės sudėtingiausius dalykus. Esate labiausiai susikoncentravę kai tik pradedate mokytis, taigi – tai pats geriausias metas susidoroti su sudėtingais dalykais. Taip pat jausitės geriau, kai bus likę lengvesni ir malonesni dalykai.
• Reguliariai peržiūrėkite užrašus. Gerai konspektuotis – pirmasis žingsnis; reguliariai peržiūrėti užrašus - antrasis. Pasikartosime, kad geriausias būdas bet ko išmokti – dažnai pasikartoti (jei norite - garsiai).
• Darykite reguliarias pertraukas. Bendra taisyklė: 10 minučių pertrauka kas 50 minučių darbo. Nesimokykite pertraukų metu. Jos pagyvins jus kitai mokymosi valandai.
• Paįvairinkite savo darbą. Pavyzdžiui, jei jūs tris valandas skaitėte vadovėlius, jums ne tik tai nusibos, bet ir turėsite problemų su informacijos įsisavinimu. Vietoj to, pakeiskite skaitymą į užsirašinėjimą, namų darbų atlikimą ar pan.
• Apdovanokite save. Kai jūs pabaigsite vieną iš nusimatytų tikslų, apdovanokite kuo nors save. Apdovanojimų sistema paskatina jus atkakliai siekti savo tikslų.

Svarbu!:

Mokydamiesi jūs turite įsisavinti milžinišką informacijos kiekį.  Dėl to mokėjimas naudotis informacija tapo labai svarbiu įgūdžiu mokymosi visą gyvenimą procese.

Mokantis naudotis informacija individas geba:

• Nuspręsti kiek jam reikia informacijos;
• Veiksmingai pasiekti reikiamą informaciją;
• Kritiškai įvertinti informaciją ir jos šaltinius;
• Naudotis informacija tam tikram rezultatui pasiekti;

Mokėjimas naudotis informacija:

• Yra pagrindinė kompetencija, reikalinga prasmingam kasdieniam gyvenimui informacinėje visuomenėje;
• Nepriklausomo mokymosi visą gyvenimą kertinis komponentas;
• Atskira ir platesnė kompetencijų sritis nei kompiuterinis raštingumas;

Ieškoti informacijos galima dėl daugelio priežasčių: kartais – mokymosi tikslais, kartais- su darbu susijusiais reikalais. Ieškoti informacijos galima ir kalbantis su kolegomis, skaitant, žiūrint televizorių, naudojantis internetu ar konsultuojantis su draugu, mokytoju, bibliotekos personalu.

Informacijos ieškojimo būdai pasirenkami priklausomai nuo situacijos ar turimos užduoties. Šiuo metu populiariausias informacijos šaltinis yra internetas, todėl, norint išgyventi modernioje visuomenėje, labai svarbu veiksmingai juo naudotis.

Atminkite! 

Kadangi informacijos šaltiniai ir informacijos ieškojimo priemonės nuolat keičiasi, svarbu laikas nuo laiko atnaujinti savo informacijos ieškojimo įgūdžius. Tai reiškia, kad tokių įgūdžių ugdymas turi būti viso gyvenimo mokymosi procesas, o ne vieno išmokto kurso dalykas.

Dėl informacijos perkrovos, su kuria susiduria bene kiekvienas ieškantis informacijos, svarbu susiaurinti paiešką tam, kad būtų galima rasti tik reikalingą informaciją.

Pasvarstykite…

Kai nustatome, kokia informacija mums reikalinga, pirmasis žingsnis yra apsvarstyti tokius klausimus: Ką aš jau žinau apie šią temą? Kodėl man reikia daugiau informacijos šia tema? Kokios informacijos man reikia? Ar man reikia bendros informacijos, o galbūt informacija turėtų būti akademinio pobūdžio? Kokia yra mano nuomonė šia tema? Kokio senumo (ar naujumo) turi būti informacija? Iš kokio periodo? Kokius metodus aš turėčiau naudoti informacijos paieškoms; kokios temos idėjos yra pačios svarbiausios?

Tokiu būdu analizuojant informacijos poreikį dar prieš pradedant jos ieškoti mes sutaupome nemažai laiko ir pastangų.

 

 

 

Perskaitykite kiekvieną teiginį ir apsvarstykite ar jis jums tinka. Jei tinka – apibraukite raidę Y. Jeigu netinka – apibraukite raidę N.

1. Y__ N__ Aš praleidžiu pernelyg daug laiko studijuodamas apie ką aš mokausi.

2.   Y__ N__  Aš dažnai mokausi prie įjungto radijo ar televizoriaus.

3. Y__ N__  Aš negaliu sėdėti ir mokytis ilgą laiko tarpą, nes pavargstu ir išsiblaškau. 

4. Y__ N__ Skaitydamas aš dažnai pagaunu save pasimetantį detalėse. Man sunku nustatyti pagrindines mintis.

5. Y__ N__  Aš retai keičiu skaitymo tempą, reaguodamas į dalyko sudėtingumą ar jau žinomus dalykus.

6. Y__ N__  Aš dažnai noriu, kad gebėčiau skaityti greičiau.

7.   Y__ N__  Kai priartėju prie skyriaus pabaigos (ar mokymo programos, modulio), aš nebegaliu prisiminti apie ką skaičiau.

8. Y__ N__  Aš nežinau kaip tekste atsirinkti svarbiausius dalykus.

 

Atsakymai į 3-iojo skyriaus klausimus ir pratimus

1 Pratimas

1.

2 Pratimas

2.

3 Pratimas

Jeigu pasirinkote "Y" dviejuose ar daugiau teiginių, jums reikia atkreipti dėmesį į savo mokymosi įgūdžius tose srityse, kuriose pažymėjote tokį atsakymą. Jeigu pasirinkote „Y“ vieną kartą ar nei vieno, jūs esate pakankamai patyręs šiose srityse.  

• Susikaupimas - 1, 2, 3.
• Skaitymas – 4, 5, 6
• Informacijos supratimas - 7, 8.